Čekija, Vysočina regionas - UNESCO Telčas, senieji amatai ir pilys

Čekijoje esu aplankiusi nemažai regionų, tiek keliaudama per Europą automobiliu, tiek lėktuvu ir didžiausia rekomendacija skirti jai laiko, bei pakeliauti už didžiųjų miestų ribų. Šįkart iš Prahos trims dienoms išvykau į Vysočiną regioną, kuriame aplankiau į UNESCO įtrauktą Telčo miestelį, jo renesansinius rūmus, stebėjau stiklo meistrų darbą, apžiūrėjau ištisų kartų kuriamas prakartėles ir sužinojau, kiek dėmesio čekai skiria alui ir kaip taisyklingai jis pilstomas į bokalus.

10/26/202610 min read

Čekijoje esu aplankiusi nemažai regionų, tiek keliaudama per Europą automobiliu, tiek lėktuvu ir didžiausia rekomendacija skirti jai laiko, bei pakeliauti už didžiųjų miestų ribų. Šalyje verta aplankyti ir pilis, kurių čia yra net 751! Šįkart iš Prahos trims dienoms išvykau į Vysočiną regioną, kuriame aplankiau į UNESCO įtrauktą Telčo miestelį, jo renesansinius rūmus, stebėjau stiklo meistrų darbą, apžiūrėjau ištisų kartų kuriamas prakartėles ir sužinojau, kiek dėmesio čekai skiria alui ir kaip taisyklingai jis pilstomas į bokalus. Vysočina įsikūrusi istorinių Bohemijos ir Moravijos žemių sandūroje. Čekiškai jos pavadinimas reiškia „aukštumas“ ir atitinka čia esantį kalvotą kraštovaizdį. Tarp miškų, laukų ir ganyklų išsibarstę nedideli miesteliai bei kaimai, o žemdirbystė ir gyvulininkystė tebėra svarbi vietos gyvenimo dalis.

Regione yra trys UNESCO pasaulio paveldo vietos: istorinis Telčo centras, Šv. Jono Nepomuko piligriminė bažnyčia Zelená Horoje, Třebíčo žydų kvartalas su kapinėmis bei Šv. Prokopijaus bazilika. Krašto paveldą saugo vietos meistrai, kurių dirbtuvėse bei namuose stiklo gamybos ir medžio drožybos įgūdžiai perduodami iš kartos į kartą. Pažintį su Vysočina pradėjau nuo Telčo – tvenkinių apsupto miesto, kurio spalvinga aikštė ir renesansiniai rūmai man buvo vienas įsimintiniausių kelionės įspūdžių.

Telčas – spalvingas miestas tarp tvenkinių ir Telčo rūmai

Telčas atrodo tarsi istoriniam filmui paruošta dekoracija - pailga aikštė, pastelinių spalvų namai su puošniais frontonais, arkados ir tvenkinių apsuptas senamiestis. Maždaug penkis tūkstančius gyventojų turinčio miesto istorinis centras į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas 1992 metais. Atvykus pirmiausia norisi pasivaikščioti pagrindinėje aikštėje. Ją supantys namai skiriasi fasadų spalvomis, ornamentais ir frontonų formomis. Frontonas – tai trikampė, pusapvalė arba kitokios formos viršutinė pastato fasado dalis, būdinga renesanso, baroko arba klasikinio stiliaus namams. Nors Telčo namų fasadai atrodo skirtingi, tačiau formuojant aikštę buvo numatyta, kad kiekvieno namo plotis bus 9 metrai, tad visi kartu jie sudaro labai vientisą vaizdą. Siauri, bet ilgi pastatai turi vidinius kiemus ir gilius rūsius. Kai kuriuos jų yra galimybė aplankyti.

Toliau keliavau pažvelgti į miestą iš viršaus. Jei tik lankomame mieste yra kur užlipti, būtinai tą ir padarau. XIII amžiuje pastatytas Šv. Dvasios bokštas (Věž svatého Ducha) yra seniausias išlikęs miesto statinys į kurį galima užlipti. Bokštas yra 45 metrų aukščio, o į viršų veda 111 medinių laiptelių. Kadaise jis tarnavo gynybai, o dabar iš jo galima apžiūrėti aikštę, senamiesčio stogus ir Telčą supančius tvenkinius. Nusileidus verta pasivaikščioti prie vandens. Istorinį centrą supantys tvenkiniai kartu su gynybinėmis sienomis kadaise saugojo miestą, į kurį buvo patenkama pro dvejus vartus. Dabar vanduo suteikia Telčui dar daugiau žavesio ir jaukumo.

Miestas jau seniai traukia kino kūrėjus ir jo aikštė bei rūmai tapo daugybės filmų bei čekiškų pasakų filmavimo vieta. Čia vyksta šventės, turgūs ir festivaliai. Vietiniai ypač gyrė kalėdinę mugę, o vasarą miestą pagyvina muzikos, maisto bei alaus renginiai. Pietums užsukome į buvusio dvaro teritorijoje įsikūrusį „Panský dvůr“ restoraną ir čia veikiančią alaus daryklą. Mūsų apsilankymo metu kaip tik vyko roko muzikos koncertas, o liepą rengiamas alaus bei mėsainių festivalis.

Sekanti stotelė - Telčo rūmai. XVI amžiuje senoji gotikinė pilis buvo pertvarkyta į renesansinę rezidenciją. Lankytojams siūlomi keli maršrutai ją pažinti: galima apžiūrėti renesansines sales, paskutinių savininkų apartamentus, muziejų, požemius ar galeriją. Aš pasirinkau ekskursiją per renesansines sales su dekoruotomis lubomis, sienų tapyba, ornamentais, skulptūromis, masyviais šviestuvais. Trofėjų salėje eksponuojama Karlo Podstatzky-Lichtensteino sukaupta trofėjų kolekcija, daugiausia iš kelionių Afrikoje: stručio, hienos ir kitų gyvūnų trofėjai, o šalia kelionių fotografijos. Kolekcija didelė, tačiau man medžioklė atrodo vienas žiauriausių žmogaus pomėgių. Rūmai turi ir labai gražiai sutvarkytą geometrinių formų renesansinį sodą su arkadomis. Pilis pasirodė labai graži ir romantiška.

Tasice: pažintis su stiklo gamyba

Vysočinoje labai puoselėjami senieji amatai. Mažame Tasice kaime aplankėme istorinę stiklo gamyklą „Huť Jakub“, įkurtą 1796 metais. Viduje išlikę seni įrenginiai, medinės stogo sijos, XIX amžiaus stiklo lydymo krosnis su dešimčia angų ir lydymo puodais, bei 1926 metais įrengtas dujų generatorius, iš kurio vamzdžiais į krosnis buvo tiekiamos dujos. Čia turėjome ekskursiją ir galėjome stebėti demonstraciją, kaip karšta stiklo masė meistro rankose pamažu įgauna formą. Dirbti tokiame karštyje ir kurti trapius stiklo dirbinius pasirodė sudėtingas, reikalaujantis daug patirties ir ištvermės darbas. P.s. ekskursijos lankytojams vyksta kiekvieną darbo dieną, o išsamiau tinkalapyje: https://sklarnatasice.cz/language/en/information-for-visitors/. Tradicinės rankų darbo stiklo gamybos žinios ir įgūdžiai 2023 metais įtraukti į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tai bendras kelių Europos šalių, tarp jų ir Čekijos, įrašas. Čekijoje UNESCO pripažintas ir kalėdinių papuošimų iš pūsto stiklo karoliukų gamybos amatas bei saugomas visas meistrystės procesas: stiklo pūtimas, sidabravimas, dažymas, pjaustymas, karoliukų sujungimas. „Huť Jakub“ stiklo gamyklos parduotuvėje kaip tik įsigijau stiklinį kalėdinį žaisliuką.

Třešť: prakartėlės kuriamos iš kartos į kartą

Dar vienas Čekijoje puoselėjamas amatas, tai prakartėlių kūrimas iš medžio ir popieriaus. Su daugiau nei du šimtmečius skaičiuojančia tradicija susipažinome Třešť miestelyje. Čia prakartėlės gaminamos ne tik parodoms, tai ir šeimų tradicija, perduodama iš kartos į kartą. Turizmo informacijos centre veikia didelė nuolatinė prakartėlių ekspozicija. Tai ištisi maži pasauliai su namais, žmonėmis, gyvūnais ir kasdienio gyvenimo momentais. Kai kurios detalės juda: sukasi vėjo ir vandens malūnai, veikia miniatiūrinė lentpjūvė, moteris siūna ir t.t. Čia eksponuojama ir bendra daugybės meistrų kuriama prakartėlė, nuolat papildoma naujomis figūromis. Miestelyje vyksta reguliarūs drožybos užsiėmimai, veikia jaunųjų drožėjų būrelis, o liepą rengiamas meistrų susitikimas „Dřevořezání“. Atvykę drožėjai kartu kuria naujas figūras, o įrankius išbandyti gali ir lankytojai. Žiemą pačių sukurtos prakartėlės puošia gyventojų namus.

Třešť nakvojau viešbutyje „Zámek Třešť“, įrengtame istoriniuose rūmuose! Kadangi šiame miestelyje vasarodavo žymus čekų rašytojas Franz Kafka, tai rūmų viešbutyje yra jo garbei pavadintas kambarys. Graži viešbučio aplinka, nedideli, bet jaukūs kambariai, sveikatingumo zona su sauna, o aplink parkas su tvenkiniu ir pasivaikščiojimo takais. Ryte žadintuvo neprireikė, nes paryčiais pažadino gaidžiai, o lygiai septintą suskambo bažnyčios varpai. Beje, miestelyje patogu apsistoti ir iš jo keliauti po Vysočinos regioną.

Roštejno pilis: medžioklės rezidencija miškuose

Roštejnas - dar viena aplankyta pilis, stovinti ant uolėtos kalvos, 677 metrų aukštyje. XIV amžiuje pradėta statyti gotikinė pilis vėliau buvo pertvarkyta į renesansinę medžioklės rezidenciją. 1915 metais į bokštą trenkė žaibas, o kilęs gaisras smarkiai nuniokojo pastatą. Daug autentiškų interjero detalių neišliko, todėl dabartinės ekspozicijos padeda įsivaizduoti buvusį pilies gyvenimą. Apžiūrėjome medžioklės tematikos paveikslus, valgomąjį ir medžiotojo kabinetą. Prie valgomojo stalo galima prisėsti ir patiems, kur įsijungia vaizdo projekcija, rodanti, kaip čia būdavo puotaujama. Įsiminė senoji šaldymo spintelė, į kurios viršutinę dalį būdavo dedamas ledas, vėsinantis viduje laikomus produktus, o tirpstantis vanduo ištekėdavo per specialią angą. Dalis ekspozicijos skirta miškui, gamtai ir miškininkystei. Joje daug interaktyvių veiklų: galima liesti, dėlioti ir atlikti užduotis, todėl ši erdvė turėtų patikti keliaujantiems su vaikais.

Jihlava, regiono sostinė, kuri išaugo dėl sidabro telkinių

Apsilankiau ir regiono sostinėje Jihlavoje, kuri viduramžiais išaugo dėl apylinkėse atrastų sidabro telkinių. Nors su sidabro kasyba Čekijoje dažniausiai siejama Kutna Hora, apie ją esu rašiusi senesniame straipsnyje (nuorodos straipsnio pabaigoje), Jihlava taip pat buvo svarbus kasybos centras. Daugiau sidabro kasybos istorijos galima sužinoti užsukus į Sidabro namą (Stříbrný dům).

Pats miestelis ramus, neturistinis, su išlikusiomis gynybinėmis sienomis. Vienas svarbiausių jo pastatų - gotikinė Šv. Jokūbo Vyresniojo bažnyčia, pradėta statyti XIII amžiuje. Ji ne kartą perstatyta ir nukentėjo nuo gaisrų, tačiau išsaugojo vertingų detalių. Bažnyčios palėpėje, maždaug 40 metrų ilgio erdvėje, buvo galima apžiūrėti medines stogo konstrukcijas, kur kai kurios sijos su išlikusiomis datomis iš XVI amžiaus. Už bažnyčios ramus parkas, o netoliese – senamiesčio aikštė, rotušė ir išlikusios gynybinės sienos. Turint daugiau laiko galima aplankyti ir po istoriniu centru esančius požeminius koridorius.

Lipnicė: Šveiko autorius, pilis ir skulptūros kasyklose

Lipnice nad Sázavou miestelyje paskutinius gyvenimo metus praleido vienas garsiausių čekų rašytojų Jaroslavas Hašekas, rašydamas garsiausią savo kūrinį „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“. Rašytojas mirė 1923 metais, romano taip ir nebaigęs. Vis dėlto Šveikas tapo vienu žinomiausių čekų literatūros personažų, o kūrinys išverstas į daugybę kalbų. Bene kiekvienuose čekų namuose galima rasti šią jo knygą. Name, kuriame sirgdamas Hašekas diktavo paskutinius romano skyrius, dabar veikia jo gyvenimui ir kūrybai skirtas muziejus. Beje, kurį laiką rašytojas gyveno ir dirbo užeigoje „U České koruny“, kurioje pietavau. Jos meniu radau Hašeko citatą čekų kalba, kurios vertimas: „Nieko geresnio man negalėjo nutikti – pagaliau gyvenu bare!“

Virš miestelio iškilusi Lipnicės pilis, kurią 1869 metais smarkiai nuniokojo gaisras, todėl dalis pastato liko neatkurta. Pilį apžiūrėti galima savarankiškai. Informacija daugiausia pateikta čekų kalba, tad pravertė vertimas telefonu. Pilies griuvėsiai žavūs, šiek tiek klaidūs, su netikėtais kampeliais ir panoramomis į pievas ir kalvas.

Netoli pilies esančiame miške pasivaikščiojimo takai veda iki vandens užlietų granito kasyklų. Jų uolose iškaltos milžiniškos, trijų metrų aukščio skulptūros: ausis, burna ir akys. Šiuos kūrinius sukūrė skulptorius Radomíras Dvořákas su akmentašiais ir jie vadinami Nacionaliniu pasiklausymo memorialu, kuris primena laikus, kai žmonės buvo sekami, jų pokalbių klausomasi, o laisvai kalbėti buvo pavojinga.

„Bernard“ alaus darykla ir jos istorija

Maždaug už 12 kilometrų nuo Lipnicės yra Humpolecas, kuriame aplankėme „Bernard“ alaus daryklą. Dabartinės įmonės istorija prasidėjo 1991 metais, kai trys draugai - Stanislavas Bernardas, Josefas Vávra ir Rudolfas Šmejkalas aukcione įsigijo apleistą daryklą. Išvalę ir sutvarkę įrenginius, jie atkūrė gamybą, o pirmajį alų pagamino jau tais pačiais metais, prieš Kalėdas. Per ekskursiją rodomas filmas pasakoja šią jų istoriją, iškilusius iššūkius ir asmeninius išbandymus. Stanislavas Bernardas, kurio veidą galima pamatyti ant alaus etikečių, atvirai kalba apie perdegimą, ligą ir gyvenimo pokyčius. Įdomiausia dalis vyko bare, kur susipažinome su skirtingais alaus pylimo būdais. Pasirodo, nuo to, kaip pripildomas bokalas, keičiasi ir to paties alaus skonio pojūtis. Galima įpilti beveik be putos arba, atvirkščiai, pripildyti bokalą vien tirštos, kreminės putos. Dar vienas būdas – sluoksniuoti šviesų ir tamsų alų, kad jie nesusimaišytų. Po ekskursijos galima užsukti į moderniai įrengtą „Pivnice Na Štokách“ restoraną, o norintiems pasižvalgyti iš viršaus – užlipti 189 laipteliais į 33 metrų aukštyje įrengtą apžvalgos aikštelę prie daryklos kamino.

Daugiau pasakojimų apie ČEKIJĄ:

Jei mano turinys padėjo susiplanuoti kelionę, galite mane simboliškai pavaišinti puodeliu kavos (paspaudę nuorodą - buymeacoffee.com/aplinkpasauli). ☕️ Jūsų palaikymas padeda kurti dar daugiau nemokamo, kokybiško turinio ir atrasti naujų vietų, kuriomis vėliau galiu pasidalinti su visais. Ačiū, kad keliaujate kartu! ❤️

O jei esate suplanavę keliauti į Maltą, Stokholmą, Kopenhagą ar nuo Malagos iki Porto - galite įsigyti mano ruoštus laiką taupančius gidus su maršrutais, patarimais, lankytinomis vietomis ir kt.

Susisiekime:

keliauk@aplinkpasauli.eu

Susitikime socialiniuose tinkluose:

Naujienlaiškio prenumerata: