Kelionė automobiliu per Lenkiją, Slovakiją, Čekiją ir nuvažiuoti 2600 kilometrų

Pernai, beveik tuo pačiu metu, liepos viduryje, keliavome per tas pačias valstybes ir nuvažiavome beveik tiek pat kilometrų. Aplankėme Lodzę, spalvingąjį Vroclavą, uolų labirintą Errant Rocks esantį Lenkijos ir Čekijos pasienyje. Tuomet pirmąkart aplankėme Prahą, sustojome žaviame Brno mieste ir pasiekėme Slovakijos Aukštųjų Tatrų miestelius, žygiavome į kalnus ir aplankėme vienus iš daugelio Slovakijos urvų - Belianska Cave. Visas pasakojimas apie buvusią kelionę ČIA. Na, o šį kartą keliavome per dar nelankytą Lenkijos miestą - Liubliną. Visai šalia jo yra ir koncentracijos stovykla, kurią aplankyti galima nemokamai - Majdanek. Tuomet pasiekėme jau ne kartą lankytą Zakopanę ir žygiavome Aukštuosiuose Tatruose. Toliau judėjome per Slovakiją Čekijos link. Čia sustojome Žemųjų ir Vakarų Tatrų apsuptyje esančiame miestelyje Liptovsky Mikulaš. Kelionę tęsėme aplankant Orava pilį, Šutowsky krioklį, Pezinok vyno miestelį ir galiausiai sustojome kelioms dienoms Čekijos Pietų Moravijos regione esančiame vyno miestelyje Mikulov. Išsinuomavę elektrinius dviračius leidomės per vynuogynus ir vynines. Tuomet grįžom namo su sustojimais istoriniame Olomouco miestelyje, jaunatviškame ir energingame Katovicų mieste ir Balstogėje apsipirkimui. Iš viso per 9 dienas nuvažiavome apie 2600 kilometrų.

Dabar apie viską išsamiau: kur verta sustoti, o kur ne? Kiek išleidome tokiai kelionei: kelių mokesčiai, kainos? Ką pamatyti kiekviename miestelyje?

PIRMA DIENA: KAUNAS - LIUBLINAS - ZAKOPANĖ

KAUNAS - LIUBLINAS - MAJDANEK KONCENTRACIJOS STOVYKLA - 580 KM

Kaip jau tapo tradicija, 4 valandą ryto, su karštais sumuštiniais ir kava termose, sėdame į automobilį ir leidžiamės į savaitės kelionę per Lenkiją, Slovakiją ir Čekiją su pagrindiniu tikslu aplankyti Aukštuosius Tatrus ir Čekijos vynuogynus. Saulei dar tik ruošiantis prasimušti pro horizonte susikaupusius debesis, lengvai judame apytuščiais sekmadieniniais keliais.

Nuvažiuojame pirmuosius 570 kilometrų ir Liubline sustojame pasivaikščioti. Gana nemažas karštis pakeičia planus ir vietoj tikslo "daugiau pamatyti per trumpą laiką" pasirenkame lengvai pavaikščioti ir prisėsti papusryčiauti. Norėtume jau ir papietauti, tačiau tokiu ankstyvu metu, restoranai arba nedirba, arba tiekia pusryčius ir kito meniu nėra.

KĄ PAMATYTI IR PARAGAUTI LIUBLINE?

• Liublino pilis - svarbi istorinė vieta, kurioje prieš daugiau nei 450 metų buvo pasirašyta garsioji Liublino unija. Viduramžiais buvusi tvirtovė, vėliau kalėjimas, o dabar kultūrinis objektas, kuriame galima aplankyti muziejų, pamatyti išskirtinę bizantišką tapybą Švenčiausios Trejybės Bažnyčioje ir užlipti į bokštą iš kurio atsiveria puiki senamiesčio panorama. (Bendra visų objektų bilieto kaina - 9 eur).

• Į senamiestį patenkama pro dvejus istorinius vartus: Krokuvos vartus (Krakow Gate), kurie pavadinimą gavo nuo istorinio Karališkojo kelio, vedusio iš Krokuvos, per Liubliną į Vilnių ir kadaise saugojusius miestą nuo įsibrovėlių. Bei, Groto vartus (Grodzka Gate) - kurie buvo ne tik miesto apsaugos dalis, bet ir jungtis tarp krikščionių ir žydų miestų, todėl dažnai buvo vadinami "žydų vartais".

• Plac po Farze - pavaikščiojus grįstomis senamiesčio gatvelėmis, akys užkliūva už aikštės, kur kadaise stovėjo Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia – šiandien jos vietoje likę tik kontūrus žymintys pamatai, o šalia sukurtas maketas, padedantis įsivaizduoti, kaip ta pilis atrodė. Ši aikštė - puiki vieta trumpam atsikvėpti, prisėsti, nuo čia matosi ir Liublino pilis.

• Trinitarinis bokštas (Trinitarian Tower) - užlipus 207 laiptelius į aukščiausią, 60-ies metrų senamiesčio bokštą, atsiveria gražus vaizdas į senamiestį. Tai italų architekto suprojektuotas bokštas, kuriame dabar įsikūręs Liublino arkivyskupijos muziejus.

• Ožkų skulptūros - jei Vroclave buvo galima ieškoti nykštukų, tai Liubline galima ieškoti ožkų. Šis Liublino simbolis vaizduojamas miesto herbe bet ir slepiasi įvairiose senamiesčio vietose, todėl Ieškoti jų smagi veikla tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems.

• Cebularz - Liublino regiono tradicinis pyragėlis su svogūnais ir aguonomis. Nepraleiskite progos paragauti. Yra daugybė vietų senamiestyje, kur jo galima įsigyti.

• "Perla" alaus darykla - tai ne tik viena seniausių daryklų regione, bet ir vieta, kur galima sudalyvauti ekskursijoje (tam tikromis dienomis), sužinoti, kaip gaminamas alus, o šalia esančiame "Perlowa Pijalnia Piwa" restorane – paragauti vietinės produkcijos prie 30 metrų ilgio baro.

• Majdanek koncentracijos stovykla - vos 7 km nuo Liublino esanti viena iš autentiškiausiai išlikusių tokių vietų Europoje. Įėjimas nemokamas, lankytojai gali savarankiškai apžiūrėti teritoriją su išlikusiais pastatais, stendus su informacija arba įsigyti leidinuką anglų kalba, nes ekskursijos anglų kalba čia nevyksta.

Yra ir dar daugiau vietų, ką pamatyti Liubline: Kultūros centras stebinantis moderniais architektūriniais sprendimais ir renginiais; Saxon sodai ramiam pasivaikščiojimui; Lietuvių aikštė, kurioje galima pasigrožėti grojančiais fontanais; Požeminis maršrutas, kuriame su gidu atrandamos senovinės miesto arterijos ir kitos vietos.

ANTRA-TREČIA KELIONĖS DIENOS: LIUBLINAS - ZAKOPANĖ - 440 KM KALNŲ LINK

Po pasivaikščiojimo istoriniame Liubline, pasukame kalnų link ir nuvažiavus 440 km atsiduriame arčiausiai Lietuvos esančiame ir lietuvių pamėgtame kalnų miestelyje Zakopanėje, įsikūrusiame Tatrų papėdėje, netoli Slovakijos sienos. Tikrai išskirtinis Lenkijos miestas su vaizdingais Tatrų kalnais, medinėmis vilomis, terminiais baseinais ir 60 km skirtingo sudėtingumo žygių trasų. Zakopanėje lankomės jau trečią kartą ir visada apsistojame pačiame miestelio centre, kad grįžus iš kalnų žygių, nebereikėtų toli ieškoti vietų, kur skaniai pavalgyti, paragauti vietinės virtuvės patiekalų, o ir iki įvairių trasų nuvykti iš centro patogu, nes čia pat yra stotis ar taksi automobiliai.

Zakopanės miestelis nedidelis, gana jaukus, tačiau stipriai primenantis Palangą. Pagrindinėje Krupowki gatvėje gausu prekyviečių, suvenyrų, daug autentiško stiliaus medinių karčemų pasirinkimo. Beveik kiekvienoje jų vakarais groja muzikantai ir dainuoja tradicines dainas. Vakarą praleidžiame miesto širdyje, einame pro jau pamėgtas karčemas, užsukame į naujas nebandytas ir vis pažiūrime orų prognozes, kurios rytojui, pirmajai žygio dienai, nieko gero nežada.

Taigi, pirmąją žygio dieną gavome įspėjimus apie audrą ir žaibus, bei rekomendacijas nekeliauti aukštai į kalnus, o mūsų planuose kaip tik ir buvo numatytos aukštesnės viršukalnės su pasivaikščiojimu kalnų keteromis. Nusprendėme šią dieną praleisti ramiau ir pasirinkome Zakopanės centre esančią ir per 4 min funikulieriumi pasiekiamą viršūnę - Gubalowka (1129 m.). Keltuvo kaina pirmyn/atgal - 10 eur. Ant Gubalowkos kalno - turgus, daug restoranų su nuostabiais vaizdais, pramogų, vasaros rogučių trasa ir kt. Nuo kalno atsiveria vaizdai į Zakopanės miestelį ir daugelį Tatrų kalnų viršūnių.

Lenkijos kalnuose būtina paragauti Oscypek – tradicinio rūkyto avies pieno sūrio, kuris dažnai patiekiamas šiltas, su spanguolių uogiene. Jo rasite kiekviename kampelyje – tiek Zakopanės centre, tiek Gubałowkoje, mažuose mediniuose kioskeliuose. Tai ne tik užkandis, bet ir autentiškas regiono simbolis su saugoma kilmės vietos nuoroda.

Vakare, lietui dar vis lyjant, patraukėme atsipalaiduoti į Zakopanės vandens parką, su vaizdu į kalnus, baseinais ir saunų zona – puikus būdas pailsėti po dienos įspūdžių (įsigykite norimus bilietus internetiniame puslapyje, nes pačiame parke jie šiek tiek brangesni (https://www.termy-zakopianskie.pl/cennik). Pirkome tik pirčių erdvės bilietus - dviems kainavo apie 26 EUR). Dar maloniau čia ilsėtis būtų po intensyvių kalnų žygių. Na, o vakarienei pasirinkome jaukią karčemą „Karczma Kulig“ – su tradicine autentiška virtuve, didelėmis porcijomis, geromis kainomis, medinėmis sienomis ir jaukia atmosfera. Šį kartą Zakopanėje nakvojome Willa Carlton viešbutyje (dviviečio kambario kaina parai - 50 EUR). Užsisakėme kambarį be įskaičiuotų pusryčių, nes nežinojome, kuriais rytais pusryčiausime, tad už pusryčius, kurie buvo gana įvairūs ir man patiko, mokėjome norimomis dienomis vietoje - kaina 10 EUR už asmenį.

Trečia kelionės diena - orų prognozės nesitaiso. Matome, kad šiandien lietus prasidės apie 11–12 valandą, tad nusprendžiame žygiuoti nuo 6 val. ryto, taip iki lietaus spėsime pasiekti numatytas viršūnes Giewont (1894 m) ir Kopą Kondracką (2005 m). Iš vakaro viešbutyje paprašome, kad 6-ai ryto iškviestų taksi. Nors iki Kuźnice, žygio pradžios taško, tik apie 3,5 km ir 55 minutės ėjimo įkalnėn, tačiau taupydami laiką važiuojame taksi. Kelionė kainavo apie 10 EUR, tiek pat mokėjome ir prieš kelis metus įsėdę į taksi Zakopanės stotyje.

Žmonių anksti ryte dar visai nedaug, nors tikrai mes ne vieninteliai pradedame žygį tokiu metu. Kelis kilometrus paėjus yra Tatrų Nacionalinio parko bilietų įsigijimo-patikros kioskelis. Bilietą nusipirkome internetu - kaina asmeniui apie 2,6 EUR.

Mūsų šios dienos numatytas maršrutas: Kuznice - Hala Kondratowa - Giewont (1894 m.) - Kopa Kondracka (2005 m.) - Kuznice. Planavome eiti keteromis dar toliau, labai vaizdingu maršrutu iki Kasprowy Wierch, kurį esam ėję seniau, bet prasidėjus lietui nebėjom ir leidomės žemyn. Taigi, pasiekėm dvi viršūnes esančias 1894 ir 2005 metrų aukštyje, viso nuėjome 15 km ir 1184 metrai vertikalaus sukilimo. Visa ši trasa nėra itin sudėtinga ar pavojinga, galima keliauti ir su ištvermingais vaikais. Po žygio, iš Kuznice į Zakopanę grįžome autobusu (pamatysite jų čia daug laukiančių) - kaina apie 1,2 EUR.

P.S. Į Giewont viršūnę patartina eiti kuo anksčiau – vėliau susidaro eilės, kadangi tai gana populiarus maršrutas. Pačioje viršūnėje, nedaug likus iki tikslo, prasideda siaura trasa su grandinėmis, kur jau nebeišeina apsilenkti, o ir vietos viršuje nedaug.

Visus seniau praeitus žygius Lenkijos Tatruose esu aprašiusi ČIA.

KETVIRTA - PENKTA KELIONĖS DIENOS: ZAKOPANĖ (LENKIJA)- LIPTOVSKY MIKULAŠ (SLOVAKIJA) 80 KM - ORAVA CASTLE (50 KM) - ŠUTOVSKY WATERFALL (40 KM) - PEZINOK (230 KM) - MIKULOV (ČEKIJA) (100KM)

Ketvirtąją dieną pradėjome anksti, nes turėjome tikslą leistis į žygį iškart atvažiavus į Liptovsky Mikulaš kalnų miestelį, tačiau orai visiškai nelepinantys. Kadangi jau vakar kalnuose dalį kelio ėjome per lietų, šiandien to paties nebesinori, o ir lietų rodo nuolatinį, diena apniukusi, tai nelabai pasigrožėsime kalnais.

Slovakijoje keliai mokami (apie 11 EUR už 10 dienų), tad iš anksto nusipirkome vinjetę internetu: https://eznamka.sk/sk/ . Atvažiavę įsikūrėme erdviuose, tvarkinguose apartamentuose "Apartman Liptov NP 6" (dviviečio kambario kaina parai - 60 EUR).

Liptovsky Mikulaš - kalnų miestelis Žemųjų ir Aukštųjų Tatrų apsuptyje, kuris pasirodė neišpasakyto nykumo ir nevertas laiko. Mintyse jau kūriau įvaairiausias idėjas, kaip šį miestelį būtų galima padaryti patraukliu. Jis turi šiek tiek istorijos ir neišnaudoto potencialo. Iš tiesų, kiek kalnų miestelių Slovakijoje belankėme, daugelis jų yra nejaukūs ir neskirti leisti laiką, tik keliauti į aplink esančius kalnus, urvus, pilis. Jei visgi, pasitaikytų blogas oras, kaip ir mūsų atveju, tai pabandysiu išvardinti, ką galima nuveikti Liptovsky Mikulaše.

Ką galima nuveikti Liptovsky Mikulaš, neskaitant kalnų:

• Slovakijos gamtos ir speleologijos muziejus - interaktyvus, gausus eksponatų, tinkamas visai šeimai. Daug įdomios informacijos apie Slovakijos urvus.

• Tatralandia - didžiausias vandens parkas Slovakijoje.

• "Route 66" - amerikietiškas baras su žaidimų erdve, kuri kainuoja papildomai. Įsigyjate specialią kortelę, įsidedate norimą sumą pinigų ir žaidžiate. Verta čia užsukti su vaikais. Smagiai praleidome laiką esant prastam orui, tačiau minusas, kad kaikurie žaidimų aparatai neveikė tinkamai!

• "Pivovar Liptovar" - vietinis alaus bravoras. Yra degustaciniai alaus rinkinukai.

• Juraj Janosik - garsiausias slovakų plėšikas, čia 1713 m. suimtas, įkalintas ir nubaustas mirtimi. Yra muziejus.

Na, o jei oras geras ir žygiuosite į kalnus - iš čia pasiekiamos viršūnės:

• Chopok (2024 m.) - pėsčiomis arba keltuvu. Nuo čia keteromis galima eiti iki Dumbier (2043 m.).

• Baranec 2185 m. Vakarų Tatrų viršunė.

• Demanovska ledo urvas (šio urvo nelankėme, nes pernai jau buvome kitame Slovakijos urve).

Penktąją dieną, išsiregistravę iš apartamentų keliavome toliau. Nuo Liptovsky Mikulaš iki Orava pilies - 50 KM. Parkingas čia kainuoja - 8 EUR. Įėjimas į pilį A+B maršrutas - 13 EUR asmeniui. Leidimas fotografuoti - dar 3 EUR. Pilis įsikūrusi ant uolos, labai įdomiai pastatyta, daug laiptelių ir panoramų. Čia filmuota nemažai filmų, vienas jų - "Drakula".

Sekanti stotelė už 40 KM esantys vieni aukščiausių krioklių Slovakijoje - Šutovsky Waterfall. Automobilio statymas prie Fatranka trobelės - 4 EUR ir tuomet apie 4 KM žygiavome miškeliu, kol pasiekėme krioklį. Pats krioklys nesužavėjo, nes jau Lenkijos Tatruose matėme gražesnių, tai čia verta užsukti, tik jei norite lengvo pasivaikščiojimo ir paįvairinimo.

Pavažiavę dar 200-230 KM pasiekėme netoli Bratislavos įsikūrusius vyno miestelius - Modra ir Pezinok. Stabtelėjome tik Pezinoke pavakarieniauti ir pasivaikščioti: užsukome į restoraną su vynine "Zamocka Viecha", praėjome kelias centrines gatveles ir populiarias vynines, nusipirkome ledų ir susidarėme nuomonę, kad miestelis įspūdžio nepaliekantis. Išvažiavome į galutinę šios dienos stotelę esančią dar už 100 KM - Čekijos vyno miestelį Mikulovą. Palyginus su ateinančias dvi dienas turėtomis patirtimis Čekijoje, tai Slovakija vėlgi nublanko. Šioje šalyje esu jau trečiąkart ir man ji vis "neprilimpa". Pamenu, kad kai lankiausi sostinėje Bratislavoje - miestas visai patiko, tačiau kiekvienoje senamiesčio gatvelėje patruliavo po 4 policininkus, o už centro ribų nesijaučiau itin jaukiai dėl sutiktų kaikurių vietinių.

ŠEŠTA KELIONĖS DIENA - MIKULOV (ČEKIJA)

Mikulovas - vyno regiono istorinis miestelis, įsikūręs Pietų Moravijoje, Čekijoje prie pat Austrijos sienos. Būtent čia pagaminama daugiau nei 90% Čekijos vynų ir nors Moravija yra mažiau žinomas vyno regionas, tačiau iš tikrųjų gali didžiuotis ilga vyno gamybos istorija. Alų ir vyną moraviečiai gamino nuo II amžiaus, vėliau 30-ies metų karas sunaikino didelę dalį vynuogynų ir tai atkurti Moravijos gyventojams užtruko šimtmetį. Šiandien Pietų Moravijoje gaminami išskirtiniai baltieji vynai, ypač Palava, Traminer ir Riesling, bei žymūs raudonieji ir rožiniai vynai, kurie pelnė tarptautinį pripažinimą.

Mikulovas nustebino mane labiau nei tikėjausi. Gyvenome apartamentuose ant kalvos, kurių savininkai taip pat turi vyninę Lipa Mikulov, įkurtą dviejų brolių, tęsiančių šeimos tradicijas. Tad vos išėjus iš kambario - bariukas, kuriame paragavau puikaus, darbuotojo parekomenduoto rožinio čekiško vyno. Čia prasidėjo geriausios atostogų dienos ir tikras poilsis.

Nusileidus nuo kalvos į nuostabiai jaukų Mikulovo senamiestį pasivaikštome iki pagrindinio miesto objekto - Mikulovo pilies. Rami, jauki vieta, sodas ir atsiveriantys vaizdai į miesto apylinkes. Kita lankytina vieta - Šventasis kalnelis (Svatý kopeček), nuo kurio atsiveria gražus vaizdas į senamiestį. Iki kalnelio veda piligrimų kelias su nedidelėmis koplytėlėmis - graži vieta ne tik nuotraukoms, bet ir ramiai pasivaikščioti.

Vakare miesto atmosfera pasikeičia ir atsidaro ant kiekvieno kampo esančios vyninės. Visi gatvelėmis vaikšto su taurėmis ir vyno buteliais iš barų (!), sėdi ant suolelių, prie pilies, parkeliuose - visur vyksta itin kultūringi pagurkšnojimai ir pokalbiai. Juokavau, kad atrodo, jog visi čia vaidina kažkokiam tai filme, nes negali būti, kad tai vyksta realybėje. Atmosfera buvo nuostabi (tai buvo penktadienio vakaras).

Kitą rytą, dar šiek tiek pavaikščioję po senamiestį, ėjome nuomotis elektrinius dviračius. Ši Pietų Moravijos dalis idealiai tinka dviračių turizmui – paruošti maršrutai veda per vynuogynus, pilių griuvėsius ir istorinius miestelius, pavyzdžiui, Pavlovą.

Mano tikslas buvo aplankyti tris vynines su savais vynuogynais: Reisten, Gotberg, Sonberk. Oras pasitaikė tobulas, o vaizdai, vynuogynai, gamta, pravažiuotos vietos ir miesteliai suteikė labai daug gerų emocijų. Numynėm tądien apie 50 kilometrų, bet su elektriniais dviračiais tas nelabai ir jutosi. Pastebėjau, kad vyninių aikštelėse dažniau galima buvo pamatyti dviračius nei automobilius – dviračiais čia tikrai populiaru keliauti.

Kiekviena iš aplankytų vyninių turėjo terasas su įspūdingais vaizdais į vynuogynus ir plačiu asortimentu. Kaikurios turi tarptautinio pripažinimo vynus, biodinaminius vynus ar apdovanojimus už architektūrą ir dizainą. Degustavome tądien bene 12 įvairiausių vynuogių vynų. Nuo čia vyraujančių baltųjų vynuogių Palava, Traminer, Riesling iki rožinių ir raudonųjų.

Apibendrinus, labai rekomenduoju kada čia stabtelėti, išsinuomoti dviračius ir pasivažinėti po vynuogynus panašiu ar kitokiu maršrutu. Žmonių net vasarą čia nėra daug, puikios kainos, atmosfera taip pat. Mikulovas - tikrai vertas dėmesio miestelis.

SEPTINTA - DEVINTA KELIONĖS DIENOS: MIKULOV - OLOMOUCAS (ČEKIJA) (125 KM) - KATOVICAI (LENKIJA) (180 KM) - BALSTOGĖ (500 KM)

Namo iš Mikulovo keliavome per Čekijos miestelį - Olomoucą su nakvynėmis Katovicuose ir Balstogėje. Galbūt keistas pasirinkimai, tačiau kelionę per Lenkiją leidome sau pasidaryti lėtą, su sustojimais, ir mažiau nuovargio, Pasirinkome kelis mažiau lankomus miestus, dėl pigių nakvynių, galimybės apsipirkti, bei smalsumo pasivaikščioti po dar nematytus vietas.

Olomoucas - vienas gražiausių istorinių Čekijos miestų, dažnai vadinamas „mažąja Praha“, bet su mažiau turistų ir daugiau autentiškumo. Tiek Praha, tiek ir Olomuocas, abu miestai turi astronomius laikrodžius. Olomouco astronominis laikrodis, esantys rotušės bokšte, Skirtingai nei prahoje esantis, po Antrojo pasaulinio karo buvo rekonstruotas socialistiniu stiliumi – vietoj šventųjų figūrų čia galima paamtyti darbininkus, sportininkus ir mokslininkus. Laikrodis spektaklį su judančiomis figūrėlėmis rodo kasdien 12 valandą dienos ir jis trunka apie 7 min. Kitas lankytinas objektas mieste - didžiulė gotikinė Šv. Vaclovo katedra. Pagrindinėje aikštėje stovi ir Švč. Trejybės kolona, kuri įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai viena įspūdingiausių barokinių kolonų Europoje, tačiau mūsų apsilankymo metu ji buvo uždengta ir rekonstruojama. Mieste pasivaikščiojome tik keletą valandų, užsukome kavos ir keliavome toliau. Bet, manau verta patyrinėti, pažinti miestą labiau ir aplankyti čia esančius muziejus.

Katovicai - visiškai kitoks Lenkijos miestas: industrinis, modernus, jaunatviškas ir gavęs UNESCO "City of Music" statusą. Čia vyksta daug muzikos renginių, veikia Nacionalinis Lenkijos radijo simfoninis orkestras. Sakyčiau visai geras miestas stabtelėti linksmybėms. Pasirodė energingas ir šurmuliuojantis, su daug barų ir gatvės muzikos, industriniais pastatais paverstais pramogų ir kultūros erdvėmis, bei vakarėlių atmosfera. Tuo pačiu čia galima ir apsipirkti, nes gana didelis prekybos centrų pasirinkimas. Centre stovi viešas pianinas - kas nori, gali groti. Atsitiktinai pataikėme į Lenkijos vyndarių šventę miesto aikštėje. Bet kadangi po Čekijos vyno regiono, jau norėjosi pasigilinti į lenkijos kraftinio alaus kultūrą, tai Katovicuose radome neblogą bariuką "Biala Malpa Mexico", kuriame galima buvo degustuoti alų įsipilant iš savitarnos kraniukų -Beer Wall ir ne tik. Visiška pub'o dvasia, jaukus kiemelis.

Balstogė - dar viena stotelė poilsiui ir nakvynei. Pasirodė nedidukas, kompaktiškas, paprastas, bet ne prastas miestas. Pirma stotelė bevaikštant - Branickių rūmai (Palac Branickich), dar vadinami "Lenkijos Versaliu" su gražiu parku. Muziejų Balstogėje nelankėm, bet mačiau, kad yra keletas neblogų. Viena iš smagesnių pramogų - mažų meškučių skulpūros, kurių galima ieškoti mieste. Puiki veikla keliaujant su vaikais. Pagrindinėje Kosciuškos aikštėje (Rynek Kościuszki) ;labai daug barų su didelėmis terasomis. Net susimąsčiau, nejaugi tiek žmonių susirenka centre. Vasarą dažnai vyksta koncertai pagrindinėje aikštėje, į tokį kaip tik pataikėm, tai centras buvo pilnas žmonių. Skaniai pavakarieniavome Enklawa bare. Degustacinis alaus rinkinys Multibrovar vietinėje populiarioje aludėje. . fainas kiemelis su barais

Šios 9 dienų kelionės biudžetas dviems gavosi apie 1500 eur. Pernai keliavome panašiai, išleidome 1000 EUR, tai šiemet gavosi, kad daugiau pravalgėme.

• Kuras + mokami parkingai + kelių vinjetės - 260 EUR

• 8 naktys dviviečiuose ekonominiuose viešbučiuose arba apartamentuose (užsakinėjom likus iki keliones 1-2 sav) - 440 EUR

• Restoranai ir pirktas maistas dviems - 550 EUR

• Pramogos - 200 EUR.