Savaitės kelionė automobiliu - 2715 km per Lenkiją, Čekiją, Slovakiją iki Aukštųjų Tatrų

PIRMA DIENA: KAUNAS – LODZĖ - VROCLAVAS

KAUNAS – LODZĖ (550 KM)

4 valandą ryto, su karštais sumuštiniais ir kava termose, sėdame į automobilį ir leidžiamės į savaitės kelionę per Lenkiją, Čekiją ir Slovakiją iki Aukštųjų Tatrų. Saulei dar tik ruošiantis prasimušti pro horizonte susikaupusius debesis, lengvai judame apytuščiais sekmadieniniais keliais.

Nuvažiuojame pirmuosius 550 km iki Lodzės ir sustojame pasivaikščioti. Tai buvęs kaimelis, vėliau tapęs pramoniniu miestu, o dabar virtęs kultūriniu, gastronominiu, šiuolaikišku miestu. Lodzei apžiūrėti buvo numatytos 2 valandos, bet kadangi atvažiavome anksčiau nei planavome, pabuvome čia 3 valandas.

Pagrindinė gatvė ir miesto širdis - Piotrkowska gatvė, besitęsianti daugiau nei 4 kilometrus. Ji gausi kavinių, parduotuvių, skulptūrų ir ant grindinio esančių daugiau nei 65 žvaigždžių lentelių (pasiskolinta Holivudo šlovės alėjos idėja). Pasivaikščiojimą šia gatve pradedame nuo “OFF Piotrkowska” skvero. Ryte čia dar tuščia, kavinukės tik ruošiasi atsidaryti, tačiau tai madinga, populiari, šiuolaikiška ir meniška vieta, atgimusi naujam gyvenimui buvusiose medvilnės fabriko patalpose.

Kitame Piotrkowska gatvės gale verta aplankyti vidinį kiemelį – “Pasaz Rozy”. Rožių pasaže yra ir rožių krūmų, tačiau mes čia atėjome pamatyti išskirtinių pastato sienų, dekoruotų smulkiomis veidrodžių šukėmis. Vaizdas gražus ir viskas spindi saulės šviesoje.

P.S. KELIONĖS REALIU LAIKU - INSTAGRAM STORIES: https://www.instagram.com/laura.travelstories/

Pasivaikščiojimą Piotrkowska gatve baigiame ties Laisvės (Wolnosci) aikšte ir Tadeušo Kosčiuškos paminklu. Nuo čia sukame link industrinio objekto, pramogų ir prekybos centro – “Manufaktura”. Tai didelis pastatų kompleksas, buvusi tekstilės gamykla, kurioje dabar ir kinas, ir muziejus, ir prekybos centras, patys įvairiausi restoranai, paplūdimio tinklinis, poilsio erdvės, fontanai.

Turint daugiau laiko, galima aplankyti “EC1 Lodz” - buvusią elektrinę, dabar paverstą į mokslo ir menų centrą arba “Museum of Art” – vieną seniausių šiuolaikinio meno muziejų Europoje. Kitas lankytinas objektas mieste yra Ksiezy Mlyn – istorinė miesto dalis, kurioje restauruoti pastatai, įkurtos meno dirbtuvės, o šalia ir rūmai: Palac Herbsta.

Mes grįžtame iki automobilio ta pačia, Piotrkowska gatve. Čia, vienoje populiariausių kavinių, kurioje visa gausybė staliukų buvo užimti, prisėdome ramiai papietauti. O gal tiksliau papusryčiauti, nes Lenkijoje tuo metu buvo tik 11 valanda. Restoranas "Breadnia" ruošė pusryčių patiekalus, nuo lengvesnių iki sunkesnių, ir visi jie tarodė skanūs, sotūs ir gausūs. Pusryčių meniu tikrai platus, o restoranas turi daugiau nei 5000 Google vartotojų įvertinimų, kurių vidurkis 4,1 balo. Beje, restoranas įsikūręs istoriniame pastate “House under Gutenberg”, 1896 metais pastatytame daugiabutyje, kuriame prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo “Singer” kompanijos patalpos. Kadaise jis buvo laikomas gražiausių Lodzės daugiabučiu. Jo fasadas gausiai išpuoštas ornamentais, galima įžvelgti įvairių architektūros stilių elementų.

LODZĖ – VROCLAVAS (220 KM)

Laikas važiuoti toliau, nes šiandienos planuose dar vienas sustojimas už 220 kilometrų – Vroclavas, kur liksime nakvoti. Išsinuomavome apartamentus 3 km nuo centro, tad iki senamiesčio važiuojame naudodamiesi Bolt’u.

Pirmas žvilgsnis į miestą iš viršaus - užlipus apie 300 laiptelių į 90 metrų aukštyje esantį Šv. Elžbietos bažnyčios bokštą (St. Elizabeth’s Church). Kaina asmeniui – 15 zlotų. Įveikus siaurutę, besisukančią ratu laiptinę, atsiveria puikus vaizdas į senamiestį, Rotušę, pagrindinę turgaus aikštę ir spalvotus, ją supančius pastatus, kurių galima suskaičiuoti apie 60. Pasivaikščiojus iš aikštės vedančiomis gatvelėmis, kurių yra 11, galima apžiūrėti Druskos aikštę (Salt Square) su visa parą veikiančiais gėlių prekystaliais. Norite pamatyti senamiestį dar kitu kampu? Užlipkite į Marijos Magdalietės bažnyčios bokštus jungiantį Atgailos tiltą esantį 45 metrų aukštyje (Mary Magdalene Church).

Lankantis Vroclave būtina pasivaikščioti krantinėmis palei Odros upę. Netoli Vroclavo universiteto, kuris taip pat yra lankytinas objektas, turintis muziejų, praeiname Smėlio tiltu (Sand Bridge). Labai jauki atmosfera, daug upėje plaukiojančių laivų, poilsiaujančių žmonių ir tiltelių, vedančių į saleles, pavyzdžiui, Salyklo salą (Malt Island) arba seniausią miesto dalį - Katedros salą (Ostrov Tumski). Šioje upės pusėje tempas, lyginant su senamiesčiu, sulėtėja.

Pasivakščiojus po senajį miestą pastebime, kad kitoje upės pusėje esančioje krantinėje vyksta daug veiksmo ir matosi įvairiose vietose susėdusių žmonių. Nueiname patikrinti ir atrandame gatvės maisto furgonėlių erdvę: įvairių virtuvių maistas, vietinis vynas, alus, sūris, daug vietų prisėsti, daug žmonių ir puikus vaizdas į upę. Visgi čia neliekame, nes vakarieniauti nusprendėme senamiestyje, itališkoje kavinėje “Mollinari”, o grįžtant namo dar užsukti į Vroclavo skverelius. Viename iš jų puiki vyninė “Charlotte”, kitame - neoninių iškabų ekspozicija (“Galeria Neon Side”) ant čia esančių pastatų.

ANTRA DIENA: VROCLAVAS – ERRANT ROCKS LABIRINTAS – PRAHA

VROCLAVAS - ERRANT ROCKS (130 KM)

Keliamės anksti, nes iki šiandienos ryto tikslo - Stolowe regioninio parko (Stolowe Mountains Region Park) - 130 kilometrų kelionė užtruks apie 2,5 valandos. Šiame parke yra daugiau žygiams skirtų maršrutų, tačiau mes pasirinkome vieną konkretų akmenų labirintą - Bledne Skaly (Errant Rocks). Taigi, 9 ryto esame prie įvažiavimo, kur kasoje įsigyjame bilietą už 30 zlotų ir laukiame, kada leis važiuoti. Eismas reguliuojamas: įvažiavimas kas 30 minučių, išvažiavimas taip pat pagal grafiką. Atėjus laikui važiuoti, kylame keliu iki automobilių stovėjimo aikštelės, kur sumokame už įėjimą į labirintą dar po 14 zlotų už asmenį. Šis pažintinis takas nėra ilgas, tęsiasi apie 1,5 kilometro, bet yra įspūdingas! Nors jį pasiekti užtruko nemažai laiko, bet verta pamatyti ir pasivaikščioti įvairiausiais siaurų takelių labirintais tarp įspūdingų didelių akmenų, kurie aukštis siekia 6-11 metrų.

Šiandien dar turime pasiekti Prahą. kurioje ir nakvosime. Prieš važiuodami per Čekiją, iš anksto sumokėjome už kelius, įsigydami elektroninę 10-ies dienų vinjetę, kurios kaina 12 eur. Tačiau kelias iki Prahos gavosi ilgas ir varginantis, važiavome per miestelius, greitis buvo nedidelis, tad užtrukome, kol pasiekiame. Pasikliovėme Waze programėle, kuri vedė mus ne pagrindiniu keliu, o kiek įmanoma labiau nuošalėmis. Nors nustatymai patikrinti, mokami keliai patvirtinti, bet kažkodėl Waze’as sugalvojo vesti priešingai.

ERRANT ROCKS – PRAHA (170 KM)

Apsistojome Prahos centre esančiuose apartamentuose, kurie neturėjo laisvos vietos automobiliui. Geriausia būtų rinktis viešbutį su garantuota vieta, tačiau mes jau neturėjome pasirinkimo, nes nakvynes užsisakėme visai prieš kelionę. Nemokamų aikštelių, kaip supratome, Prahoje nėra, tad įvedus naršyklėje arba per programėlę Mr Parkit užsisakėme vietą aikštelėje netoli namų. Mr.Parkit programėlėje automobilių aikštelės sužymėtos žemėlapyje su kainomis ir laisvomis vietomis. Pigiausia arčiausiai apartamentų esanti vieta parai kainavo 23 eur.

Kokia istoriška, meniška ir bohemiška yra Čekijos sostinė! Eidami iki senamiesčio praeiname didingus Nacionalinio muziejaus, Operos, viešbučių pastatus ir daug apsipirkimo gatvių. Tačiau pasiekus senamiestį atsiveria visai kitoks vaizdas ir atmosfera. Žavinga senamiesčio aikštė (Staromestske namesti) ir Rotušės Bokštas su astronominiu laikrodžiu (Orloj) bei netoliese stovinti Tyn bažnyčią. Dar daugiau žavesio Prahos senamiesčiui suteikia populiarusis, daugiausiai turistų pritraukiantis, Karluv Most tiltas ir krantinės su įvairiausiais jaukiais kampeliais bei kavinėmis. Pereiname tiltu, jungiančiu senamiestį su mažuoju miestu (Mala Strana), po kurį pasivaikščiojame. Jei turite daugiau laiko, užkopkite į ant kalvos esančią Prahos pilį, bei vakare paplaukiokite Vlatavos upe – kaina apie 20 eur. O mūsų viešnagė Prahoje trumpa - vienas vakaras, tad į pilį nelipame, o laiką leidžiame senamiestyje.

Esame Prahoje pirmadienį, o turistų mieste begalė. Sunku įsivaizduoti, kiek čia jų galėtų būti savaitgalį. Ypač daug žmonių saulėlydžio metu ant Karluv Most tilto. Vakarienei pasirenkame restoranėlį “Restaurace Blatnice”. Stebina kainos, nes Prahoje, regis, pigiau nei Lietuvoje. Vyno ir alaus kultūra čia labai gyva. Ką veikti vakare ilgai ieškoti nereikia: labai daug kavinių siūlančių šių gėrimų, kurių kaina tik 2-3 eurai, gyvos muzikos, jazz’o. Prisėdame senamiestyje esančiame “Fat Cat” bare, kuris turi alaus degustacinį rinkinį. Įvertinimas puikus – rekomenduoju. Kitos nužiūrėtos vietos buvo arčiau namų, bet jų nebeaplankėme, tačiau pasidalinu, gal bus aktualu: “Pivovarsky Dum”, “La Boheme”, “BeerGeek”, “Manifesto Market”.

TREČIA DIENA: PRAHA – BRNO – POPRAD (VELKA LOMNICA) AUKŠTIEJI TATRAI

PRAHA – BRNO (210 KM)

Išsimiegame ir vėl į kelią. Tikslas - Slovakijos Aukštieji Tatrai, o tarpinė stotelė poros valandų poilsiui - Brno miestas. Kol randame vietą pastatyti automobilį Brno senamiestyje, pasirodo, visus lankytinus objektus, kuriuos buvau pasižymėjusi, galima pamatyti važinėjant per automobilio langą. Tačiau pamatyti vaizdai sužavėjo, senamiestis pasirodė itin jaukus, tai būtinai norėjosi jame pabūti ir pasivaikščioti.

Brno senamiestis kompaktiškas, su jaukiomis gatvelėmis ir aikštėmis, kurių kiekvienoje sustatytos kėdutės poilsiui ir grožėjimuisi. Senamiestis gausus bažnyčių, iš kurių į Senosios Rotušės (Old Town Hall) ir Šv Petro ir Pauliaus Katedros bokštus (Cathedral of St. Peter and Paul) galima įlipti. Pasirinkime žemesnį Senosios Rotušės bokštą kurį juosiantis balkonėlis labai patogus norint apžvelgti visą senamiestį. Į Katedros bokštą įlipti neužteko jėgų, nes čia vidurdienį mus lydėjo 32 lapisnių karštis. Miestas turi nemažai istorijos, galima aplankyti kapučinų kriptas, mumijų katakombas, Špilbergo pilį su buvusiu požeminiu kalėjimu, kuriame dabar įrengtas muziejus ar aplankyti už 35 km esančius Punkva Caves urvus. Tik į juos reikia užsirezervuoti vietas iš anksto.

Buvo minčių keisti planus ir apsistoti Brno mieste, nes čia jauku ir labai smalsu pažinti jį labiau, tačiau judame toliau. Liko dar apie 4 val kelio iki Velka Lomnica miestelio prie Aukštųjų Tatrų Slovakijoje.

BRNO – VELKA LOMNICA (360 KM)

Atvažiuojame jau sutemus ir per langus nematome, kad prieš akis atsiveria Aukštųjų Tatrų kalnai. Pamatysime juos ryte. Dabar skubame ilsėtis, nes rytoj laukia ilgas dienos žygis per kalnus.

Vinjetę Slovakijos keliams taip pat nusipirkome iš vakaro, Kaina apie 12 eur.

BENDRAI APIE AUKŠTUOSIUS TATRUS

Aukštųjų Tatrų kalnai yra Karpatų kalnų dalis, priklausanti Lenkijai ir Slovakijai. Bendras Aukštųjų Tatrų masyvo ilgis yra 65 kilometrai. Lenkijoje kalnų papėdėję yra vienas pagrindinis miestelis su išvystytu turizmu - Zakopanė, o Slovakijoje jų daugiau. Tai gyvenvietės: Poprad, Štrbske Pleso, Stary Smokovec ir Tatranska Lomnica. Pastarosios trys yra arčiausiai kalnų, o Poprad yra šiek tiek toliau, kaip ir kitos mažesnės gyvenvietės, tokios kaip Velka Lomnica. Tarp kalnų miestelių Slovakijoje populiarus susisiekimas specialiais traukinukais arba autobusais “Tatra Express.”

Gyvenvietės:

• Velka Lomnica gyvenvietė yra nuošaliau, nedidelė ir labiau tinkama pernakvoti. Joje yra kelios kavinės, parduotuvė, bažnyčia ir traukinių stotelė. Čia nakvojome vieną naktį. Gyvenvietė nutolusi 9 km nuo Tatranska Lomnica, kur prasideda dalis trąsų ir yra keltuvas.

• Poprad – modernus miestas, su daugiau veiklos, restoranų, prekybos centru, vandens parku. Tačiau jame trūksta autentikos ir kalnų atmosferos, kurią radome už pusantro kilometro esančiame senoviniame ir labai jaukiame kaimelyje Spišska Sobota, kur buvome apsistoje dvi naktis.

• Štrbske Pleso – kurortas labai tinkamas apsistoti su vaikais, daug veiklos, kavinėse yra vaikų aikštelės ir pramogos. Kurorte juntama kalnų miestelio atmosfera ir truputį Palangos vaibo. Galima pasivaikščioti taku aplink ežerą tokiu pačiu pavadinimu, kur įrengtos įvairios vietos poilsiui ir grožėjimuisi. Miestelyje daug viešbučių, iš kurių dalis yra pakankamai aukštai su atsiveriančiu vaizdu į kalnus ar ežerą. Pats miestelis yra apie 1346 metrų aukštyje. Nuo jo veda įvairios trasos į kalnus, pvz, Skok krioklį, keltuvas i Chata pod Soliskom, ir kopimas į Predne Solisco viršūnę (2117 m).

• Tatranska Lomnica – nedidelis kurortas, kuriame kelios kavinukės, viešbučiai ir keltuvais į Lomnicos viršūnę, bei pėsčiųjų trasos.

• Stary Smokovec – vienintelis kurortas, kurio šįkart nelankėme, tačiau jis yra gana populiarus ir čia taip pat laukia keltuvai bei trasos, kuriomis galima žygiuoti.
  
  Turėjome tik tris dienas, tad jas leidome būtent Aukštuosiuose Tatruose, nors veiklų aplink yra labai daug. Galima žygiuoti Žemuosiuose Tatruose, Slovakiškame rojuje (Slovensky Raj), lankyti panoraminius bokštus, terminius baseinus ir SPA arba dalyvauti ekskursijose po stalagmite-stalaktitų urvus, kuriu Slovakijoje yra daugybė.

Poprad

Spišska Sobota

Štrbske Pleso

KETVIRTA DIENA: TATRANSKA LOMNICA – TERY COTTAGE (2015 m)

Keliaujame traukinuku iš Velka Lomnica iki kurorto Tatranska Lomnica. Dėl blogų oro sąlygų, kalnuose susikaupusių pilkų debesų ir sustabdytų keltuvų, nusprendžiame kopti pėsčiomis, todėl visiškai sušlampame kojas, nes dalį laiko lyja ir žvėriškai pavargstame nužygiavę 30 kilometrų miškais, kalnais, akmenimis. Dėl to kitą dieną esam nusprendę daryti poilsio dieną.

Taigi, viskas prasideda nuo to, kad pamatėme vienintelę trasą netoli keltuvų, pažymėta mėlynu ženklu, kuri veda laukiniu mišku. Taip einame pirmus 10 kilometrų lengvai, po truputį sukylant, pakeliui praeinant krioklius ir slėnius. Vėliau labai stačia įkalne pasiekiame kalnų namelį Tery Cottage (2015 m), kuris šiandien beveik debesyse. Ši vieta žygeiviams yra tik tarpinė stotelė, kad pernakvoję užkariautų kitas Aukštųjų Tatrų viršūnės. Čia esančioje kavinėje pailsime, kas suvalgo sriubos, kas išgeria alaus. Kalnų ir debesų fone pasidarome nuotraukų ir kadangi spaudžia laikas, leidžiamės atgal ir žygiuojame likusius 15 kilometrų iki namų.

Šiemet kalną įveikėme sunkiau, gal dėl intensyvaus kelionės tempo iki šios dienos, nes lankėme daug miestų. Kaip pasirinkome šį maršrutą? Ėjome, kur akys vedė, nes Tatranska Lomnica kurorte buvo nedaug nuorodų, nebuvome pasiruošę aiškaus maršruto ir nesupratome, kurią viršūnę galima pasiekti kuriais takais. Bet žygiu nenusivylėme, kalnuose atsiveria nuostabūs vaizdai, o paslaptingumo suteikė kalnų viršūnėse pakibę debesys.

PENKTA DIENA: POPRAD, BELIANSKA CAVE

Keičiame gyvenamąją vietą ir persikeliame į kaimelį Spišska Sobota esantį Poprade. Šiandien nusprendžiame padaryti poilsio dieną ir pailsinti kojas… Tačiau gaunasi taip, kad vistiek nueiname virš 20 tūkstančių žingsnių.

Ryte važiuojame apžiūrėti Belianska stalagmitų urvų - pirmųjų mano lankomų urvų. Turistams čia puikiai įrengta 1300 metrų trasa. Bilieto kaina 12 eur asmeniui, o už papildomą 10 eur mokestį galima įsigyti leidimą fotografuoti. Kiekvienas kampas čia fotogeniškas, tad tikrai verta mokėti už galimybę užfiksuoti vaizdus. Jei fotografuoti nenorite oficialiai, turo pabaigoje yra atkarpa be lydinčių gidžių, kur galima pabandyti padaryti keletą nuotraukų, nors gražiausiose vietose to padaryti nepavyks. P.s. urvuose vasarą tik 5 laipsniai, tad pasiimkite rūbų apsirengti šilčiau.

Po pietų einame susipažinti ir pasivaikščioti po Poprad miestelį. Prisėdame “Minipivovar Tatras” alaus degustacijai, o grįžę į savo kaimelį Spišska Sobota – vakarieniaujame. Kaimelyje yra keletas restoranų, kuriuos per porą dienų beveik visus išbandome. Jaučiamės čia kaip namie, ir jei būtume pasilikę dar keletą dienų, tikrai būtume susipažinę su visu kaimelio įstaigų aptarnaujančiu personalu.

ŠEŠTA DIENA: ŠTRBSKE PLESO – PREDNE SOLISKO (2117 m)

Paskutinę dieną važiuojame į Štrbske Pleso kurortą. Paliekame automobilį vienoje iš stovėjimo aikštelių, esančių arčiau keltuvų, kur kaina už dieną yra 10-15 eur. Kadangi kojų skausmai nepraėjo, dalį kelio keliamės keltuvu iki Chata pod Soliskom (1840 m). Keltuvo kaina pirmyn ir atgal - 21 eur asmeniui. Viršuje dalis turistų taip ir lieka čia esančioje kavinėje gerti bei valgyti. Ant kalno jaukiai sustatytos kėdutės prisėsti ir pasigrožėti vaizdais.

Tačiau čia labai trūksta kalnų vaizdų, kurie atsiveria kylant aukščiau, į Predne Solisko viršūnę (2117 m). Tikrai verta! Užsikėlę keltuvu, nesėdėkite, o lipkite! Sukilimas labai status, bet pirmyn-atgal gaunasi tik 1.5 kilometro ir tikrai nesunkiai įveikiama bet kokio amžiaus žmonėms. Sutikome labai fainų žmonių, viena iš jų - lietuvaitė, kuri be galo ryžtingai, palikusi šeimą apačioje prie keltuvo, kopė į viršūnę pamatyti ten stovinčio kryžiaus! Tikras įkvėpimas. Apskritai, daugybė šeimų su vaikais taip pat kopė į višūnę, kaikuriems vaikučiams gal tik pusantrų metukų.

Leidžiamės žemyn ir dar einame pasivaikščioti aplink Strbske Pleso ežerą bei nupirkti lauktuvių, nes rytoj jau keliaujame namo. Trumpa, bet labai intensyvi ir turininga kelionė eina į pabaigą. Vakarojame savo kaimelyje Spišska Sobota ir džiaugiamės sklandžiai pavykusia kelione.

SEPTINTA DIENA: POPRAD – KAUNAS (900 KM)

Grįžimas namo buvo sklandus. Tačiau, labai nepatinka dienos, kai kelionė baigiasi ir reikia tiesiog grįžti. Ar tai būtų skrydis, ar kelionė autobusu, ar automobiliu, tas grįžmo laikas varginantis ir jau nieko įdomaus nebevyksta. Žinoma, kelyje galėjau aprašyti kelionės įspūdžius, tvarkyti nuotraukas ir pasidžiaugti sklandžiai kelione.

Kelionės biudžetas:

Savaitė dviems - beveik 1000 eur. Nuvažiavome iš viso 2715 kilometrų. (kuras 250 eur). Šešios nakvynės ekonominiuose (Booking įvertinimas bent 7*) dviviečiuose apartamentuose ir viešbučių kambariuose, kuriuos užsisakėme likus vos savaitei iki kelionės – 220 eur. Išlaidos restoranuose ir parduotuvėse: 260 eur, parkingai, vinjetes, ekskursijos: 200 eur.

Tikiuosi tie, kas skaitysite ir planuosite panašaus tipo kelionę, rasite naudingos informacijos. O norintys daugiau kelionių istorijų, planų, maršrutų, užsukite palaikyti ir įsigyti kurį nors iš mano rengtų kelionių žurnalų "Aplink Pasaulį" numerių. Jų jau keturi! https://aplinkpasauli.eu/zurnalas