Vengrija: tai ne tik Budapeštas, bet ir UNESCO vynuogynai Tokajuje, išskirtinė Egerio istorija bei terminiai vandenys

Atsiradę tiesioginiai skrydžiai su „Wizz Air“ iš Vilniaus į Budapeštą suteikia puikią galimybę vos per 1 val. 45 min. pasiekti šį didingą, kosmopolitišką miestą, turintį gausybę lankytinų vietų, puikių gastro-restoranėlių bei išskirtinių industrinio stiliaus barų ir klubų. Miestas dar labiau sužavi sutemus! Viena populiariausių pramogų čia - plaukimas Dunojaus kruizu. Iš vandens įspūdingi miesto pastatai vakaro šviesoje suspindi ypatingu žavesiu. Daugiau apie Budapeštą, ką jame nuveikti per 24 valandas, bei kur apsistoti, galite paskaityti anksčiau parašytame pasakojime - jį rasite ČIA. Šįkart noriu papasakoti ir parodyti, kokie lobiai, kokia istorija ir koks išskirtinis yra Vengrijos Tokajaus ir Egerio kraštas, esantis maždaug už 2–3 valandų kelio traukiniu nuo Budapešto.

TOKAJUS - KĄ NUVEIKTI IR KUR APSISTOTI?

Pirmoji mūsų stotelė - Tokajaus regionas. Tai vienas seniausių vyno gamybos regionų pasaulyje, apimantis 5500 hektarų vynuogynų ir nuo 2002 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl savo ilgaamžės vyno kultūros ir istorinių rūsių sistemos. Čia gimė garsusis „Tokaji Aszú“, kuris laikomas seniausiu pasaulyje saldžiu vynu, aprašytas 1630 metais ir jis gaminamas iš kilniojo puvinio (Botrytis cinerea) paveiktų vynuogių. Tokiam vynui uogos atrenkamos ir skinamos po vieną (!), taigi, tai labai kruopštus ir ilgas darbas! Bet apie vyno ypatybes papasakosiu kiek vėliau.

Tokajaus miestas nedidelis, jaukus, o didžioji jo dalis šiuo metu rekonstruojama ir kitų metų pavasarį turėtų sužibėti naujai. Daugybė mieste esančių skulptūrų, ženklų ir detalių byloja, kad čia viskas sukasi apie vyną. Apsilankius interaktyviame vyno muziejuje (Tokaji Borvidék Látogatóközpont), galima nemažai sužinoti apie vyno kultūrą, istoriją ir gamybą, taip pat pasirinkti vieną iš aštuonių dviračių maršrutų. Tuomet belieka išsinuomoti elektrinį dviratį ir leistis į kelionę per istorinius vyno rūsius, vynuogynus ir vynines. Beje, muziejaus ekspozicijoje pateiktas populiariausių regione esančių vyndarių sąrašas, kurių dalį savo kelionės metu ir aplankėme.

Po dienos įspūdžių galite pailsėti viešbučio SPA poilsio zonoje arba pasiplaukioti Tysos upe, ką mes ir padarėme su kenubazis.hu. Apsistoti rekomenduoju arba 4* „Mercure“ viešbutyje pačiame miesto centre, per kurio langus atsiveria vaizdas į miestelį arba upę, arba 5* „Minaro“ viešbutyje, dekoruotame majų–actekų kultūros elementais, apsuptame gamtos ir esančiame apie 3 km nuo centro. Pavakarieniauti verta užsukti į Tokajaus centre esantį „Toldi Fogadó“, kuriame paragavome puikiai paruošto šamo, pagauto čia tekančioje Tysos upėje. Netoliese, šiek tiek už restorano, laukia netikėtumas ir sąsaja su tėvyne - lietuvių ir vengrų draugystės skulptūrų parkas.

TOKAJAUS REGIONAS: VULKANINIAI AKMENYS, KILNUSIS PUVINYS IR GARSUSIS TOKAJI ASZÚ

Kai kalbama apie vyno kultūrą Europoje, Vengrija retai minima pirmuose sakiniuose. Tačiau šios šalies vyno istorija nė kiek nenusileidžia garsiausių šalių pasiekimams. Vengrijoje yra šeši pagrindiniai vyno regionai, suskirstyti į 22 mažesnius regionus, iš kurių kiekvienas pasižymi savitu stiliumi, dirvožemiu ir tradicijomis. Kaip minėjau, Tokajaus regionas yra vienas seniausių vyno gamybos regionų pasaulyje, apimantis apie 5500 hektarų vynuogynų ir įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Šio regiono unikalumą lemia ne tik vulkaninės kilmės dirvožemis, kuris vynui suteikia išskirtinį minerališkumą, bet ir specifinis klimatas: karšti, drėgni rudens rytai su rūku bei saulėtos dienos. Rūkas formuojasi dėl netoliese tekančių upių ir skatina kilniojo puvinio (Botrytis cinerea) vystymąsi, o saulė dienos metu išdžiovina vynuoges, apsaugodama nuo supuvimo ir leisdama koncentruotis cukrui ir aromatams. Tokajaus vynams leidžiama naudoti tik šešias vynuogių veisles: Furmint, Hárslevelű, Sárga Muskotály (geltonasis muskatas), Zéta, Kabar ir Kövérszőlő. Pagrindinė ir svarbiausia Tokajaus vynuogė yra Furmint, sudaranti apie 60-70 % regiono vynuogynų. Ji suteikia vynui ryškų rūgštingumą, kuris subalansuoja saldumą, atskleidžia terroir (dirvožemio ir klimato) savybes. Kartu su švelnesne Hárslevelű vynuoge derinys laikomas idealiu Tokajaus saldiems vynams.

Garsusis Tokaji Aszú gaminamas maišant kilniojo puvinio paveiktas uogas su dalinai fermentuotu vynu. Šio vyno aromatų paletėje vyrauja medaus, džiovintų abrikosų, riešutų, apelsinų žievelių ar citrusinių vaisių natų derinys. Tikrasis Tokajaus vynų išskirtinumas - ne tik saldumas, bet ir balansas. Siekiama vyną pagaminti gaivų, kompleksišką ir tuo jis skiriasi nuo kitų šalių vėlyvojo derliaus vynų, gaminamų praktiškai iš razinų ir neturinčių pakankamai rūgšties.

Be aszú, Tokajaus regionas garsėja ir Szamorodni vynu - tai pusiau saldus arba sausas vynas, gaminamas iš mišrių, kilniojo puvinio paveiktų ir sveikų vynuogių. Šio stiliaus vynai dažnai lyginami su prancūziškuoju Sauternes. Šiuolaikiniai Tokajaus vynai neapsiriboja tik saldžiaisiais: sausas Tokaji Furmint populiarėja kaip minerališkas, kompleksiškas vynas, primenantis Prancūzijos Chablis vyną. O itin retas ir brangus Tokaji Eszencia - tai vienas saldžiausių pasaulio vynų, išgaunamas tik iš lėtai varvančių sulčių, susidarančių kilniojo puvinio paveiktose uogose. Jo alkoholio kiekis siekia vos 3–6 %, brandinamas dešimtmečius ir laikomas vienu iš labiausiai vertinamų ir brangiausių regiono perlų. Nedidukas butelis tokio gėrimo kainuoja apie 400 - 1500 eurų.

VYNO RŪSIAI, VYNINĖS IR VYNUOGYNAI TOKAJAUS REGIONE: KĄ REKOMENDUOJU APLANKYTI?

Pirmoji stotelė - "Sauska" (tariasi Šauška). Tai šeimos valdoma vyninė, veikianti keliuose Vengrijos regionuose, tačiau lankėmės būtent Tokajaus regione esančioje. Viena moderniausių ir pažangiausių vyno daryklų Vengrijoje atsidariusi 2023 metais ir įsikūrusi vos už 20 km nuo Tokajaus miesto centro. Ant Padi kalvos iškilęs išskirtinės architektūros pastatas, kur po šlaitu įrengta fermentacijos talpyklų sistema, o viršuje - degustacijų salės, "Padi" restoranas, siekiantis patekti į Michelin rekomendacijas ir panoraminiai vaizdai į vynuogynus. Nustebino ir šalia vyninės esantis išpuoselėtas sodas su vulkaninės kilmės akmenimis. Taip pat, interjeras, kuris derintas prie vietinės aplinkos: naudojamas natūralus medis, akmuo, aptakios formos ir minimalizmas. „Sauska“ ūkininkauja ekologiniais principais ir gamina tiek klasikinius Tokajaus baltuosius, tiek raudonuosius bei putojančius vynus. Per metus čia parduodama apie 300 tūkst. butelių.

Mūsų degustacija prasidėjo putojančiu vynu, pagamintu pagal tradicinį šampano metodą - subalansuotu, gaiviu, su subtiliais burbuliukais. Tai vienas iš „Sauska“ eksperimentų, nes Vengrijoje putojančius vynus Tokajaus regione leidžiama gaminti tik nuo 2013 m. Vėliau ragavome intensyvesnį, daugiau rūgšties turintį Furmint baltąjį vyną bei įspūdį palikusį „Medve“ - limituoto leidimo (tik 2000 butelių) vyną iš 2021 m. derliaus. Jis buvo brandintas trijose skirtingose talpyklose: pliene, ąžuole ir amforoje, o galutinis mišinys atrinktas aklos degustacijos metu ir į butelius supilstytas tik 2024 m. Apsilankymas „Sauska“ vyninėje tikrai nustebino savo modernumu, o įspūdingą pastatą norėjosi fotografuoti visais kampais.

Dienos pabaigai atėjome į Tokajaus miesto centre įsikūrusią vyninę - „Demeter Zoltán“. Mus pasitiko pats savininkas Demeter Zoltan su žmona Anett. Skirtingai, nei prieš tai lankytoje modernioje vyninėje, čia vyrauja visai kitokia atmosfera: interjere - antikvariniai daiktai, daug dėmesio istorijai, menui, jaukiai įrengti kambariai ir kiemeliai. Mums pasisekė, nes apsilankėme po darbo valandų ir gavome išskirtinį dėmesį ir jaukią, artimą pažintį su savininkų šeima ir jų gaminamais vynais. Zoltanas vertinamas ir kitų vyndarių, nebijo eksperimentuoti, bet tuo pačiu išlaiko tradicijas. Išskirtinis požiūris į kokybę: net taurės čia yra specialiai pagamintos Tokajaus vynui, kad geriausiai atskleistų aromatus ir struktūrą, o putojančio vyno kamštis toks, kokio Vengrijoje niekas daugiau neturi ir užsakytas iš Pietų Australijos. Unikalus kamštis leidžia patogiai uždaryti jau atidarytą putojančio vyno butelį.

Nors šios vyninės veiklą jie pradėjo 1996 m., tačiau abu iki tol dirbo didžiosiose vyninėse ir kaupė patirtį. Vėliau jie išpirko seną kepyklą, kurią pavertė šiuolaikiška, bet šeimos dvasios kupina vyno gamybos erdve. Dabar vyninėje per metus pagaminama apie 20 000 vyno butelių. Čia viskas daroma vietoje: nuo fermentacijos iki išpilstymo. Kiekvieną dieną 15:00 val. čia vyksta 2 val. trukmės vyno degustacija, kurios metu ragaujami 5 skirtingi vynai. Į ją visiškai paprastai galima užsiregistruoti internetu. Kaina apie 24 eur. https://www.demeterzoltan.hu/en/visit-us/

Mūsų degustacija prasidėjo nuo šeimininkės keptos duonos, vietinio brandinto sūrio iš kaimyninio kaimo ir nepaprastai kokybiškos 5 metus brandintos, burnoje tirpstančios vytintos mėsos iš netoliese augintų gyvulių. Viskas apgalvota iki smulkmenų ir pasižymi išskirtine kokybe. Tuomet Zoltanas atidarė putojančio rožinio vyno butelį – nors ne iš tradicinių Tokajaus vynuogių, bet šeimininkas jį laiko savo mėgstamiausiu eksperimentu, kuriame derinamos Furmint ir Cabernet Franc vynuogės. Nors Tokajuje oficialiai putojantį vyną leista gaminti tik nuo 2013 m., Zoltanas šį stilių pradėjo kurti dar 2009-aisiais – tais laikais savo produkciją galėjo parduoti tik už regiono ribų. Taigi, jis buvo vienas pirmųjų Tokajuje, pradėjusių gaminti ir pardavinėti šį stilių. Dar vienas iš ragautų vynų - Szamorodni - sodrus, saldus ir ilgaamžis vynas. Degustacijos kulminacija – legendinė Tokaji Eszencia. Būtent šis ragautas vynas turėjo vos 3 % alkoholio, bet daugiau nei 450 g/l cukraus. Nedidelio, 0,375 l butelio kaina apie 1500 eurų, tad vienas šaukštelis šio eliksyro buvo vertas maždaug 60 eurų. Tai buvo pirmasis šio gėrimo gurkšnis mūsų kelionėje po Tokajų metu. Vėliau buvome dar ne kartą maloniai nustebinti ir pavaišinti Tokaji Eszencia.

Antrąją kelionės dieną mums buvo sudarytas dar vienas intensyvus maršrutas po Tokajaus regiono vynines. Išragavome gausybę skirtingų skonių vynų, išgirdome įdomiausias istorijas, o dėl patogumo keliavome išsinuomavę elektrinius dviračius. Apie kiekvieną patirtį aprašysiu išsamiau:

Miesto centre esančio Rákóczi rūsio istorija mena XV–XVII a. ir 1526 m. čia įvykusį svarbų įvykį - Vengrijos karaliaus János Szapolyai išrinkimą. „Karalių vynas - vynų karalius" - šiuos garsiuosius žodžius kadaise ištarė Prancūzijos karalius Liudvikas XIV, vėliau šiame rūsyje tikriausiai dar šimtus kartų ištarė besilankantys valdovai ir tebekartoja iki šiol rūsį valdantys žmonės bei išgirsta besilankantys svečiai. Kalba eina apie garsiausią šalies vyną - Tokaji Aszú, kuriuo buvo vaišinami karaliai ir kunigaikščiai. Įspūdingoje, viduramžių dvasią išlaikiusioje 30 metrų ilgio, 10 metrų pločio ir 5 metrų aukščio riterių salėje, kadaise talpinusioje tūkstančius statinių, dabar stovi degustaciniai stalai - prie vieno iš jų ragavome vyno ir mes.

Rūsys dabar yra Tokaj Hetszőlő vyninės dalis, kurios pagrindiniai vynuogynai ir gamybos patalpos yra ant kalvos, nutolę nuo miesto 2-3 km. Ten ir keliaujame su savo išsinuomotais elektriniais dviračiais. Apžiūrėję Tokaj Hetszőlő patalpas ir išklausę čia 15-19 metų kartų dirbančių kolegų istorijų, kilome aukščiau ant kalvos, kur jau iš tolo šlaite tarp vynuogynų atsiveria vyninės pavadinimas. Įsitaisę medžių pavėsyje ragavome 10 metų senumo karalių vyno Tokaji Aszú - sodrios spalvos, saldaus, subalansuoto vyno, kurio šeimininko teigimu, pakanka 1-2 taurių maloniam atsigėrimui.

Tokaj Hetszőlő valdo apie 55 hektarus vynuogynų ir derlius čia renkamas rankomis. Vykdoma ekologiška vynininkystė ir įdomus sužinotas dalykas, kad šalia vynmedžių auginamos rožės padeda iš anksto sužinoti apie ligas, bei, kad Vengrijoje vynuogynų laistyti negalima - ūkininkai visiškai priklausomi nuo gamtos. Tai skiriasi nuo kaikurių kitų šalių, kur drėkinimo sistemos paplitusios ir leidžiamos. Įdomu tai, kad net ir užkimštas kamščiu vynas toliau „kvėpuoja“. Brandinimo metu iš vyno išsiskiriantis alkoholis maitina rūsio pelėsį - jo buvimas laikomas kokybės ženklu, o jei pelėsio nėra, tai gali reikšti gamybos klaidas. Tokaj Hetszőlő didžiuojasi, jog savo Aszú brandina ilgiau nei dauguma - ne 3 metus, o 6-7 metus. Szamorodni taip pat laikomi buteliuose iki pardavimo ilgiau nei įprasta. Paklausus šeimininko apie seniausius turimus vynus, pasidžiaugė, kad kokybiško Aszú vyno ši vyninę kolekcijoje turi nuo 1991 m., o brangiausias išlikęs lobis - 1928 m. derliaus vynas.

EGERIS - KOVOS SU OSMANŲ IMPERIJA, TERMINIAI VANDENYS BEI „JAUČIO KRAUJU" PRAMINTAS RAUDONASIS VYNAS EGRI BIKAVÉR

Egeris - miestas turintis vos 53 tūkstančius gyventojų, bet itin gyvas, jaukus, garsėjantis turtinga istorija, istorinėmis kovomis prieš turkus ir barokine architektūra. Mieste nemažai veiklų ir lankytinų vietų, kuriomis dalinuosi su jumis:

• Labai svarbi miesto istorijos pažinimo dalis - apsilankymas Egerio pilyje ir čia esančiame muziejuje. Pasivaikščiojimas pilies sienomis atveria panoraminius vaizdus į miestą. Taip pat verta įsigyti papildomus bilietus į požeminius tunelius ir BŪTINA nueiti į neilgą, 15 minučių trukmės filmo seansą, kuris nustebino kokybe, profesionalumu ir gražiu siužetu. Nesu jokiame muziejuje mačiusi geresnio edukacinio filmo. Dar vienas įdomus dalykas, kad kiekvieną dieną, 10:30 val. vyksta ginklų ir viduramžių aprangos demonstracija. Ji papildomai nekainuoja ir vyksta vengrų kalba, bet vistiek įdomu buvo stebėti.

• Mieste stūkso net 11 bažnyčių bei 40 metrų aukščio minaretas, į kurį galima užlipti 98 siaurais spiraliniais laipteliais ir grožėtis panorama.

• Užsukite į centrinę Dobó István aikštę su rotuše, paminklu ir fontanais, taip pat atkreipkite dėmesį į daugybę miesto skulptūrų. Dalis jų skirtos žymiam vengrų rašytojui Géza Gárdonyi, kuris Egeryje praleido paskutinius 20 savo gyvenimo metų. Jo žymiausia knyga - „Egerio žvaigždės“ (Stars of Eger) - išversta į daugybę kalbų, tarp jų ir į lietuvių. Knyga parašyta prieš beveik 100 metų romano stiliumi, o veiksmas vyksta Egeryje prieš 500 metų, tuo metu, kai vos 2000 vengrų karių apgynė pilį nuo 150 tūkstančių turkų karių. Be abejo, tik grįžusi namo po kelionės pasiėmiau šią knygą iš bibliotekos.

• Miestas pritraukia daug svečių dėl savo turkiškų vonių su mineraliniais vandenimis, terminių baseinų bei didžiulio vandens parko, tinkamo šeimoms su vaikais. Išbandžiau viską, nes tą padaryti buvo labai patogu apsistojus „Hunguest Hotel Flóra“. Viešbučio svečiams apsilankymas parke ir terminiuose baseinuose įskaičiuotas į kainą, tad viskas itin paprasta: apsirengiate viešbutyje paruoštą chalatą ir keliaujate į lauką. Čia pievoje galima pagulėti ant gultų arba maudytis po atviru dangumi esančiuose terminiuose baseinuose bei pramogauti nusileidimo takeliuose, o už papildomą mokestį apsilankyti autentiškoje, 400 metų senumo SPA erdvėje su turkiškomis voniomis. Vidaus sienas čia puošia paauksuotos mozaikos, yra 6 baseinai su skirtingomis vandens temperatūromis ir gydomosiomis savybėmis, gydomasis mineralinis vanduo, hamamas ir pirtys.

• Egeris garsėja ir vietiniu raudonuoju vynu - Egri Bikavér, dar vadinamu „Jaučio krauju“, kuris gaminamas iš kelių vynuogių veislių mišinio, o miesto parke kasmet vyksta Egerio vyno festivalis.

• Vakarienei rekomenduoju „HBH Sörház és Étterem“ restoraną, kuriame skaniai ir sočiai pavalgėme, nes porcijos tikrai didelės. Restoranas įkurtas 1988 metais kaip aludė, kuri turėjo savo alaus daryklą, organizuodavo alaus šventes. Dabar jis pritraukia daug vietinių pavakarieniauti ir yra puikiai vertinamas (Google - 4,5 balo).

Tokajicum - 8 km nuo Tokajaus miesto nutolusią vyninę taip pat pasiekėme elektriniais dviračiais. Čia mus pasitiko pats savininkas, kuris pradėjo pasakojimą vesdamasis mus į vyno rūsius ir pirmuosius vynus ragavome tiesiai iš statinių. Vyninei priklauso apie 20 hektarų vynuogynų ir dar papildomai perka derlių iš 15 hektarų aplinkinių ūkių.

Pirmasis paragautas vynas - 2024 m. derliaus Aszú, tiesiai iš plieninės talpyklos. Mes buvome pirmieji svečiai, kuriems teko jį paragauti. Vynas pasižymėjo ryškia rūgštimi, mažesniu aromatu ir anot vyndario, priklauso „premium“ kategorijai, kurioje galima pajusti vanilės ir gėlių užuominas. Sekantį ragavome 2023 metų Aszú tiesiai iš statinės, kad galėtume palyginti skirtumą. Čia pajutome lengvą natūralų „gaziuką“, rodantį lėtą fermentaciją. Tokia eiga suteikia vynui daugiau kūno, tačiau dar trūksta harmonijos - iki išpilstymo jam reikia bent pusės metų. Trečiasis ragautas variantas buvo jau pabrandintas, su persikų ir figų aromatais, subtilesniu rūgšties balansu, o ketvirtasis - galutinė Aszú versija, brandinta 3 metus. Degustacijos kulminacija - išskirtinė Eszencia: tirštas, itin koncentruotas vynas, kurio aromate gausu vaisių. Mažas 0,3 l buteliukas čia kainuoja 150 eurų, tačiau tai nepaprasta patirtis, ypač ragaujant ją rūsyje tiesiai iš talpyklos. Vėliau persikėlėme į vyno salę, kur mūsų laukė įspūdinga degustacija - dar aštuoni skirtingi vynai. Čia paragavome pirmąjį vyninės gamintą putojantį vyną iš Furmint vynuogių, vasarišką lengvą geltonojo muskato vyną ir įspūdį palikųsį Mandulas 2021 Furmint, brandintą šešis mėnesius statinėje ir patekusį į 21-ą vietą tarp 100 geriausių Vengrijos vynų.

Galiausiai, prieš paliekant Tokajaus regioną, trumpam užsukome į Disznoko - vieną iš mažesnių, bet itin autentiškų vyninių, kuri yra gavusi tarptautinį pripažinimą įvairiuose konkursuose, ne vieną apdovanojimą, bei aukso medalių už vynus. Ūkyje gamtosauga ir ekologija laikomi svarbiausiais principais. Čia rožės ir paukščiai naudojami natūraliam derliaus auginimui – rožės iš anksto perspėja apie ligas, o paukščiai naikina vabzdžius. Vyndario ūkyje apie 70 % vynuogių yra Furmint ir vynas gaminamas tradiciškai. Kiekvienais metais gaminami vynai iki penkių putonų (puttonyos), o premium 6 puttonyos Aszú daromas tik tuomet, kai derlius ypatingai kokybiškas. Vienu tokiu vynu, iš 2017 metų Furmint vynuogių, buvome pavaišinti ir mes. Tai subalansuotas, brandintas 8 metus, su ryškiomis abrikosų ir kitų vaisių natomis, bei jo kaina apie 51 euras. Apsilankėme ir prie Disznoko esančiame restorane, įsikūrusiame XIX a. pastate, kuriame kadaise taip pat buvo vyninė. Čia galima paragauti vietinių patiekalų ir prie jų priderinto vyno.

Hercegkút - Vos 32 km nuo Tokajaus įsikūręs mažas kaimelis garsėja šimtmečius skaičiuojančiomis vyno tradicijomis. Kalno šlaite įrengti unikalūs, UNESCO saugomi vyno rūsiai, primenantys hobitų namelius iš „Žiedų valdovo“ pasaulio. Pirmieji rūsiai čia buvo iškasti apie 1750 m. Tai vieni geriausiai išsilaikiusių rūsių visame Tokajaus regione. Atvykti galima be rezervacijos ir pasivaikščioti tarp šių pasakiškų statinių. Verta užsukti į viename iš rūsių esančią šeimos vyninę Götz, kurios istorija prasidėjo 1991 m., kai dabartinio savininko tėvas pagamino pirmąjį vyną. Šiandien didelę produkcijos dalį vyninė eksportuoja į Kiniją, o verslo plėtra rūpinasi dukra, kuri mums ir pravedė ekskursiją bei degustaciją. Maloniai nustebino pasiūlydama išsirinkti norimą vyną dovanų, tad į Lietuvą parsivežiau vengriško Szamorodni vyno, kuris primins apie puikią kelionę.

Harsányi vyninė, esanti vos už 35 km nuo Tokajaus, valdo 23 hektarus vynuogynų. Tai šeimos vyninė, kurios veiklą pertraukė nacionalizacija, o 2014 m. ji buvo atkurta. Šiandien Harsányi gamina tik baltuosius ir putojančius vynus, pagal tradicinį šampano gamybos būdą. 2015 m. pradėjo gaminti ir Szamorodni vyną - vieną iš klasikinių Tokajaus stilių. Didelis dėmesys skiriamas ekologijai - butelius vyninė ženklina „Green“ ekologiniu sertifikatu. Mūsų vizito metu degustavome net 6 putonų Tokaji Aszú - vieną retesnių ir brangesnių saldžiųjų vynų, kurio skonyje atsiskleidė medus, džiovintos figos ir karamelė. Butelio kaina svyruoja nuo 35 iki 60 eurų. Čia atvykus mūsų laukė ir dar vienas nuotykis - kelionė bagiais po vynuogynus.

VYNO VIETOS EGERIO REGIONE:

Gražių moterų slėnis (Szépasszonyvölgy) - viena populiariausių vyno vietų Egerio regione. Čia telkiasi apie 200 istorinių rūsių, dauguma jų iškasti vulkaninėje tufo uoloje. Šiuose rūsiuose vynas nebėra gaminamas, tačiau čia įsikūrusios vyninės siūlo degustacijas, vietinės virtuvės patiekalus ir net nakvynę. Mes apsilankėme „Ostoros BorZbár“, kur ragavome įvairių vynų, tarp jų ir klasikinį Egri Bikavér - garsųjį raudonąjį vyną, gaminamą iš Kékfrankos, Kadarka, Merlot ir Cabernet Sauvignon vynuogių veislių. Čia taip pat pasimėgavome pietumis ir paragavome vietinio vengrų gėrimo - Pálinkos, apie 40 % stiprumo vaisių brendžio.

Bolyki vyninė - turbūt įspūdingiausia vyninė visame Egerio regione. Ji įkurta buvusiame 4,2 ha kalkakmenio karjere, kur 30 metrų aukščio uolų sienos ir į jas iškasti devyni rūsiai sukuria nepakartojamą atmosferą. Fotogeniška terasa su vaizdu į karjero sienas, moderni buteliavimo linija, saulės jėgainės bei išskirtinio dizaino etiketės daro šią vyninę itin patrauklią vieta. Bolyki gamina platų spektrą – gaivius vasariškus baltuosius, rožinius, putojančius ir Egri Bikavér raudonuosius.

Esu begalo dėkinga Vengrijos Respublikos ambasadai Lietuvoje ir visiems mus lydėjusiems žmonėms, kurių dėka turėjau tokias nuostabias patirtis bei kokybišką pažintį su Tokajaus ir Egerio regionais bei vengriško vyno pasauliu. Pirmiausia, iš oro uosto mus lydėjęs Péter Blazsovszky - vyno ir gastronomijos ekspertas, someljė suteikęs mums labai vertingos ir koncentruotos informacijos apie vengriškus vynus. Tokajuje mūsų maršrutu su begale vyninių pasirūpino docentas, someljė ir daugybę kitų sričių išmanantis - Zoltán Szakál. Visa programa, kad kuo geriau pažintume Egerį, pasirūpino Gábor Törőcsik. Jei planuojate keliauti į šį miestą ir reikia patarimų, galite kreiptis į jį arba ieškoti informacijos puslapyje: https://visiteger.com/en/sights/all. Egerio senamiestyje mus lydėjo nuostabi gidė Rózsa Prókai. Budapešte pasitiko su dovanomis ir upės kruizu plukdė, bei apie kiekvieną pamatyta objektą papasakojo - Márta Fazekas, kuri rūpinasi Vengrijos turizmu ir tarptautiniais santykiais. Nakvynei pasikvietė viešbučiai Mercure Tokaj, Hunguest Hotel Flora ir Kempinski Hotel Corvinus Budapest. Skrydžius parūpino Wizz Air, o kompaniją palaikė ir Vengriją kartu su manimi tyrinėjo kolegės: Judita iš žurnalo "Keliauk" ir leidyklos "Aukso Pieva" įkūrėja bei puiki gidė Angelina, kuri planuoja parengti pažintinį maršrutą po Vengriją lietuviams keliautojams.