Šiaurės Ispanija – Kantabrijos regionas ir Camino Lebaniego piligrimų kelias.

Piligriminis žygis, pajūrio miesteliai ir kalnų panoramos – visa tai galima patirti per trumpas atostogas Kantabrijoje, Šiaurės Ispanijoje. Čia driekiasi mažiau girdėtas Camino Lebaniego – maždaug 73 kilometrų piligrimų kelias, vedantis nuo jūros į kalnus. Jį galima įveikti per tris ar keturias dienas, o turint daugiau laiko – pasimėgauti smėlio paplūdimiais, atrasti Gaudí architektūrą arba pratęsti žygį pasirinkta Šv. Jokūbo kelio atkarpa. Dalinuosi tuo, ką šioje kelionėje pavyko sužinoti ir patirti.

ATVYKIMAS:

Kelionę patogiausia pradėti Santandere – Kantabrijos sostinėje, iš kurios viešuoju transportu galima pasiekti Camino Lebaniego pradžios miestelį San Vicente de la Barquera. Kita galimybė – skristi į toliau esantį Bilbao. Mano kelionės metu, spalio pradžioje, patogiausiai susidėliojo „Lufthansa“ skrydžiai į Santanderą su persėdimu Miunchene. Tuomet nuvykus į San Vicente de la Barquera miestelį, čia esančioje Santa María de los Ángeles bažnyčioje arba turizmo biure galima gauti piligrimo pasą ir pirmąjį antspaudą bei pradėti žygį.

SANTANDERAS - KANTABRIJOS SOSTINĖ

Santandere praleidau tik vieną vakarą, bet susidariau įspūdį, kad tai ramaus tempo pajūrio miestas: įlankoje stovėjo kruizinis laivas, promenadoje vaikštinėjo arba ant suoliukų sėdėjo vietiniai ir turistai, o siaurose gatvėse šurmuliavo keletas mažų ispaniškų bariukų. Daugiau nei 2000 metų istoriją skaičiuojantis miestas ilgainiui išaugo į svarbų uostamiestį. Pažintį pradėjau krantinės promenadoje, šalia išskirtinės architektūros meno centro „Centro Botín“, ir pasivaikščiojau iki „Los Raqueros“ skulptūrų, vaizduojančių vaikus, kadaise nardydavusius į vandenį rinkti praeivių metamų monetų. Netoliese Peredos sodai, kur pastatytas Kantabrijos rašytojo José María de Pereda paminklas. Vienas svarbiausių miesto objektų – Santandero katedra. Jos išskirtinumas viena virš kitos pastatytos dvi gotikinės bažnyčios. Apatinė, XIII amžiaus Kristaus bažnyčia, išliko beveik nepakitusi, o viršutinė buvo atkurta ir išplėsta po 1941 metų gaisro, kuris sunaikino didelę istorinio centro dalį. Santandare labai palanku išsinuomoti dviratį ir apvažiuoti apylinkes, promenadą ir toliau esančius smėlio paplūdimius.

SAN VICENTE DE LA BARQUERA – CAMINO LEBANIEGO KELIO PRADŽIA

San Vicente de la Barquera – vaizdingas Kantabrijos pakrantės miestelis: krantinėse supasi laiveliai, o virš vandens kyla senamiestis. Ant kalvos stovinčios Santa María de los Ángeles bažnyčios prieigose grindinyje pažymėtas nulinis Camino Lebaniego kilometro ženklas. Čia prasideda maždaug 73 kilometrų piligrimų kelias į Santo Toribio de Liébana vienuolyną. Miestelio gatvėse ant pastatų galima pastebėti du ženklus – geltoną kriauklę ir raudoną kryžių. Pirmasis žymi Šv. Jokūbo kelią į Santjago de Kompostelą, antrasis – Camino Lebaniego. Abu keliai susiformavo dėl tikinčiųjų noro aplankyti šventas vietas, tačiau jų galutiniai tikslai skirtingi. Kurį laiką abu maršrutai eina drauge, tačiau vėliau Lebaniego palieka pakrantę ir pasuka kalnų link.

CAMINO LEBANIEGO MARŠRUTAS

Camino Lebaniego kelias patrauklus nuolat besikeičiančiu kraštovaizdžiu. Nuo jūros kelias veda palei Nansos upę, per miškus, kaimelius ir žalias pievas į kalnų apsuptą Liébanos kraštą. Viena vaizdingiausių atkarpų – Nansos upės takas, kuriame žygeivius lydi vandens čiurlenimas, medinės perėjos, žaluma ir nedideli kriokliai. Būtent šią atkarpą ėjome ir mes, apie 7 kilometrus. Visą 73 kilometrų Camino Lebaniego maršrutą galima įveikti per tris ar keturias dienas, jis neperpildytas piligrimais ir gana nesudėtingas, tik kaikur laukia statesnės įkalnės, siauri akmenuoti takai. Nors mažiau žinomas nei Camino de Santiago, šis kelias taip pat turi seną piligrimystės tradiciją. Jo tikslas – Santo Toribio de Liébana vienuolynas, kuriame saugoma „Lignum Crucis“ relikvija, katalikų tradicijoje laikoma didžiausiu išlikusiu Kristaus kryžiaus fragmentu. Būtent ją primena raudonas kelio kryžius. Šventovė piligrimus traukė dar prieš 1512 metus, kai popiežius Julijus II suteikė jai jubiliejinių metų privilegiją.

SANTILLANA DEL MAR KAIMELIS

Nors Santillana del Mar nėra Camino Lebaniego kelyje, čia verta sustoti važiuojant iš Santandero į žygio pradžios tašką. Akmenimis grįstomis gatvelėmis, senais namais ir mediniais balkonais žavintis miestelis taip pat glaudžiai susijęs su piligrimyste. Jo širdis – romaninė Santa Juliana kolegiatinė bažnyčia, svarbi Šv. Jokūbo kelio stotelė. Bažnyčios fasade galima pastebėti šachmatų lentą primenančias ornamentų juostas, vadinamas „ajedrezado“. Gidė jas pristatė kaip piligrimams atpažįstamą ženklą, padėdavusį orientuotis keliaujant Santjago link. Šis ornamentas būdingas ir daugiau bažnyčių, esančių prie Šv. Jokūbo kelio, kurios keliautojams buvo lyg orientyrai. Dar viena miestelio stotelė – San Ildefonso vienuolynas, kuriame gyvena seserys klarisės. Prie pastato esantis užrašas „Repostería Hermanas Clarisas“ kviečia įsigyti jų pačių gaminamų kepinių. Su klarisėmis susijęs ispaniškas paprotys: žmonės joms atneša kiaušinių, prašydami maldų už gerą orą. Dažnai taip daro jaunavedžiai, norintys išvengti lietaus vestuvių dieną, tačiau kiaušiniai aukojami ir prieš kitas šventes ar keliones. Beje, šiame mieste yra išskirtiniai „Paradores“ viešbučiai. Tai valstybinis Ispanijos viešbučių tinklas, kurio istorija prasidėjo 1928 metais. Dalis viešbučių įkurti restauruotose pilyse, vienuolynuose ir didikų rezidencijose, kiti – išskirtinėse gamtos vietose. Kantabrijoje yra keturi šio tinklo viešbučiai, o du iš jų – būtent Santillanoje.

COMILLAS – GAUDÍ ARCHITEKTŪRA IR PAKRANTĖ

Comillas miestelyje, Kantabrijoje, aplankiau „El Capricho de Gaudí“ – 1883–1885 m. pastatytą vilą su keraminėmis saulėgrąžomis ir minaretą primenančiu bokštu. Tai pirmasis užbaigtas Antoni Gaudi suprojektuotas namas ir vienas iš trijų jo pastatų už Katalonijos ribų. Šiandien čia veikia muziejus, kuriame apsilankymo kaina 7 EUR.

Keliaujant Camino Lebaniego maršrutu – šią vilą patogiausia aplankyti prieš žygį, nes Comillas miestelį ir maršruto pradžios miestą San Vicente de la Barquera skiria 12.2 km. Galima važiuoti autobusu arba pridėti papildomą žygio atkarpą: kelionę pradėti Comillas, apžiūrėti vilą ir Camino del Norte nueiti iki San Vicente de la Barquera.

Vilą užsakė Máximo Díaz de Quijano – Kuboje gyvenęs ir praturtėjęs teisininkas, pianistas bei kompozitorius. Jis norėjo vasaros namų, atspindinčių jo pomėgius, todėl architektūroje susipynė muzika ir gamta. Gaudí suprojektavo pastatą, o statyboms vadovavo architektas Cristóbal Cascante. Fasadus puošia daugiau kaip 6000 keraminių saulėgrąžų. Šios gėlės perteikia viso namo sumanymą: kaip saulėgrąža atsigręžia į šviesą, taip ir vilos patalpos išdėstytos atsižvelgiant į saulės judėjimą bei jose numatytą veiklą. Muzikos motyvų taip pat yra visame name: fasado juostos primena penklinę, metaliniuose turėkluose matyti natos ir smuiko raktai. Vonios vitražuose bitė groja gitara, o strazdas – vargonais. Apmaudu, kad šeimininkas namais beveik nespėjo pasidžiaugti. Iš Kubos grįžęs sunkiai sirgdamas, naujoje viloje praleido vos savaitę ir 1885 m. mirė.

Netoli Comillas galima aplankyti ir Gerra pakrantės smėlio paplūdimius Oyambre gamtos parke.

SANTA CATALINA APŽVALGOS AIKŠTELĖ

Einant Camino Lebaniego maršrutu ties Cicera kaimeliu verta nukrypti į Mirador de Santa Catalina apžvalgos aikštelę - viena įspūdingiausių vietų apylinkėse. Pėsčiomis papildomai gausis apie 3 kilometrus į vieną pusę. Miško take pamatysite Kantabrijos mitologinių būtybių skulptūras, na, o pasiekus apžvalgos balkonėlį atsivers La Hermidos tarpeklis, Devos upė ir Picos de Europa kalnai.

SANTA MARÍA DE LEBEÑA – X AMŽIAUS BAŽNYČIA

Camino Lebaniego kelyje, kalnų apsuptyje, stovi nedidelė akmeninė Santa María de Lebeña bažnyčia pastatyta X amžiuje. Tai vienas svarbiausių ankstyvųjų viduramžių architektūros paminklų Kantabrijoje. Jos viduje dėmesį patraukia pasagos formos arkos ir barokiniame altoriuje esanti „Virgen de la Buena Leche“ – kūdikį Jėzų žindančios Marijos skulptūrą. Bažnyčia saugo ir netikėtą radinį. 1971 metais, atliekant vidaus remonto darbus, buvo pakelta grindyse gulėjusi akmens plokštė. Jos apatinėje pusėje atsivėrė raižiniai, tarp kurių ryškiausias – besisukančią saulę primenantis simbolis. Dabar plokštę galima apžiūrėti altoriaus priekyje. Apsilankymas bažnyčioje apie 3 EUR.

POTES – JAUKUS MIESTELIS SU KALNŲ PANORAMA

Potes – viena paskutinių Camino Lebaniego stotelių, istorinis Liébanos krašto centras, esantis maždaug už keturių kilometrų nuo vienuolyno. Man tai vienas jaukiausių kelionėje aplankytų miestelių: čia suteka Deva ir Quiviesa upės, krantus jungia akmeniniai tiltai, o siauromis gatvelėmis norisi tiesiog klaidžioti. Šį žavų kalnų miestelį verta įtraukti į svajonių sąrašą, net jei piligrimų keliu neplanuojate eiti. Čia suteka Deva ir Quiviesa upės, krantus jungia akmeniniai tiltai, o siauromis gatvėlėmis smagu tiesiog klaidžioti. XV amžiaus Torre del Infantado bokšto muziejuje susipažinau su vienuolio Beato de Liébana kūryba ir jo „Apokalipsės komentaro“ rankraštinėmis kopijomis. Vienoje ekspozicijos dalyje pasijutau tarsi įžengusi į iliustruotą viduramžių knygą. Apsilankymą užbaigiau pakilusi į bokšto panoraminę aikštelę, nuo kurios atsiveria miestelio ir kalnų panorama. Apsilankymo bokšte kaina apie 4 EUR. Potes patogu apsistoti tyrinėjant apylinkes, piligrimams yra ir 52 vietų nakvynės namai, kuriuose apsistojama už auką, turint antspaudais pažymėtą piligrimo pasą. Registruojamasi piligrimų biure.

Iš Potes galima leistis į žygį Monte Arabedes maršrutu su miestelio ir slėnių vaizdais: 7,6 km, vidutinio sunkumo, su stačiomis įkalnėmis. Na, o maždaug už 23km - Fuente Dé keltuvas. Per keturias minutes jis pakelia į 1823 m aukštį, kur laukia apžvalgos aikštelė, kalnų panorama ir žygių takai. Suaugusiojo bilietas į abi puses 20 € ne sezono metu, 30 € sezono metu.

ŽYGIO TIKSLAS: SANTO TORIBIO DE LIÉBANA VIENUOLYNAS

Galiausiai visai netoli Potes miestelio pasiekiame Santo Toribio de Liébana vienuolyną. Jo koplyčioje saugoma kryžiaus relikvija įdėta į 1679 metais pagamintą paauksuoto sidabro relikvijorių. Nuo 2025 metų rugsėjo čia gyvena trys pranciškonai iš Meksikos, kurie vienuolyne ėmėsi pokyčių ir padarė jį daug patrauklesniu: atgaivintas žydintis vidinis kiemas, vėl čiurlena sutvarkytas fontanas, o tarp gėlių lankytojus pasitinka Gvadalupės Marijos statula, kurią broliai surado vienuolyno viduje ir perkėlė į sodą, jaukumą kuria degančios žvakės ir švęstame vandenyje plūduriuoja rožių žiedai. Šalia esančiame piligrimų informacijos biure sužinojome, kad 2026 metų birželio – spalio mėnesiais buvo užregistruoti vos penki piligrimai iš Lietuvos. Galbūt ir nedidelis skaičius, tačiau palyginę su Lenkijos ir Vokietijos piligrimų skaičiais, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, procentaliai lietuvių apsilankė daugiausia!

KANTABRIJOS SKONIAI – KĄ RAGAVAU?

Pakrantėje vyrauja žuvis bei jūros gėrybės, o kalnų miesteliuose – sotūs troškiniai ir vietiniai sūriai. Kelionėje ragavome rabas – aliejuje keptų kalmarų gabalėlių, žuvies pašteto ir arroz con bogavante – ryžių su omaru, primenančių paelją. Ant stalo netrūko ir pimientos de Padrón – mažų žaliųjų paprikų, keptų aliejuje ir apibarstytų rupia druska, bei gildų – ant pagaliuko suvertų alyvuogių, sūdytų ančiuvių ir marinuotų žaliųjų pipirų. Liébanos kraštui būdingas cocido lebaniego – sotus patiekalas su avinžirniais, mėsa ir dešromis: pirmiausia patiekiamas sultinys, paskui – avinžirniai ir mėsa.

Liébana garsėja ir orujo – stipriuoju gėrimu, distiliuojamu iš fermentuotų vynuogių išspaudų. Tradiciškai tam naudojami variniai aparatai – alquitaras. Antrąjį lapkričio savaitgalį Potes miestelyje vyksta „Fiesta del Orujo“: demonstruojamas distiliavimas, rengiamos degustacijos, skamba tradicinė muzika, o geriausias orujo įvertinamas „Alquitara de Oro“ – „Auksinės alquitaros“ apdovanojimu.

Desertui – corbatas de Unquera, kaklaraiščio formos sluoksniuotos tešlos kepiniai su cukraus ir migdolų plutele, bei sobao pasiego – minkštas sviestinis pyragaitis, turintis saugomą geografinę nuorodą.

Jei mano turinys padėjo susiplanuoti kelionę, galite mane simboliškai pavaišinti puodeliu kavos (paspaudę nuorodą - buymeacoffee.com/aplinkpasauli). ☕️ Jūsų palaikymas padeda kurti dar daugiau nemokamo, kokybiško turinio ir atrasti naujų vietų, kuriomis vėliau galiu pasidalinti su visais. Ačiū, kad keliauji kartu! ❤️