3 dienos Venecijoje bei plaukimas į Burano ir Murano salas

Venecija - romantiškas ir spalvingas miestas, pastatytas ant maždaug 128 salų, kurias jungia daugiau nei 400 tiltų, o visos jos išsidėsčiusios Venecijos lagūnoje. Be pagrindinio miesto, labiausiai lankomos šios salos: Lido di Venezia - dėl savo paplūdimio, Murano sala, garsėjanti stiklo dirbiniais ir Burano sala su spalvingais nameliais ir nėrinių gamybos tradicijomis. Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Venecija pradėjo formuotis V amžiuje, kai nuo barbarų invazijų bėgantys gyventojai apsigyveno sunkiai pasiekiamose lagūnos salose. Iš nedidelės pabėgėlių gyvenvietės miestas išaugo į vieną galingiausių Viduržemio jūros regiono valstybių - Venecijos Respubliką, šimtmečius valdžiusią prekybos kelius tarp Europos ir Rytų.

Įdomūs faktai apie Veneciją:

• Miestas laikosi ant milijonų medinių polių, įkaltų į lagūnos dugną.

• Po vandeniu mediena nesupūva dėl deguonies trūkumo.

• Daugiau nei tūkstantį metų Venecija buvo nepriklausoma valstybė, valdoma dožų.

• Venecijos pirkliai padėjo formuotis moderniai bankininkystei, diplomatijai ir tarptautinei prekybai.

• Gondolos kadaise buvo pagrindinė transporto priemonė, o šiandien jų likę apie 400, daugiausia skirtų turistams.

• Visos gondolos dažomos juodai - taip nusprendė valdžia, norėdama sustabdyti turtingųjų norą pranokti vienas kitą prabangiausiais laivais.

• Venecijoje nėra automobilių ar dviračių - viskas vyksta pėsčiomis arba vandeniu. Net greitoji pagalba ir policija čia turi savo valtis.

• Miestas kasmet grimzta apie 1-2 mm. Didžiausia problema tampa acqua alta - sezoniniai potvyniai. Jų prognozavimui verta atsisiųsti programėlę Hi!Tide Venice.

• Miestas pilnas amatų dirbtuvių, menininkų studijų, kaukių meistrų, stiklo kūrėjų ir mažų šeimos verslų.

Keliaudama į Veneciją turėjau išsikėlusi sau vieną tikslą - ne, kaip man būdinga, kuo daugiau pamatyti, bet kuo labiau pasimėgauti, pabūti čia ir dabar, stebėti miestą, žmones ir jų kasdienį gyvenimą. Apie šią kryptį jau ilgokai svajojau, tik vis neištaikydavau progos nuskristi. Ar Venecija pateisino jai keltus labai didelius lūkesčius? - Tikrai TAIP!

Tai nuostabus miestas, kuriame lankiausi sausio mėnesį - idealus laikas keliauti į Veneciją. Oras buvo gana malonus, laikėsi apie 10-15 laipsnių, nelijo, o svarbiausia - Venecija nebuvo perpildyta turistų. Nors jų tikrai buvo pakankamai, jog net sunku įsivaizduoti, kas čia galėtų darytis atėjus vasaros sezonui. Per tris dienas perėjau bent 50 tiltelių, kasdien nužygiuodavau apie 20 kilometrų, klaidžiojau be plano, ragavau tradicinius cicchetti užkandžius mažyčiuose bacaro baruose, stebėjau kanalais plaukiančius laivus, mėgavausi šiluma ir spalvomis, bei supratau vieną dalyką - Venecija visiškai nepanaši į jokį kitą miestą Europoje.

Maršrutui susidėlioti naudojau:

• Dalios Smagurauskaitės Venecijos gidą (aiškus, sistemingas, su daug informacijos).

• ChatGPT pagalbą,

• ir daug spontaniško klaidžiojimo.

KAIP ATVYKTI IR VANDENS TRANSPORTAS VENECIJOJE:

Skrydis Vilnius – Venecija (Treviso oro uostas) su „Ryanair“ truko apie 2 val. 30 min., o bilietai kainavo vos 35 EUR.

IŠ ORO UOSTO: Yra ne vienas būdas atvažiuoti iš oro uosto į Venecijos miesto centrą, bet pats patogiausias ir greičiausias - ATVO autobusu. Pirmyn-atgal bilietų kaina - 25 EUR. Bilietus pirkau per OMIO programėlę. Autobusas atveža į Piazzale Roma - vietą, kur baigiasi automobilių eismas ir prasideda tikroji Venecija. Toliau jau galima Veneciją tyrinėti pėsčiomis arba vandens transportu - vaporetto.

VAPORETTO - vandens autobusai ir pagrindinis miesto transportas.

• Vienkartinis bilietas – 9,50 €

• 24 / 48 / 72 val. bilietai – 25 / 35 / 45 €

Rekomenduoju pasiplanuoti, kurios dienos bus aktyvesnės ir įsigyti 24/48/72 val. ACTV transporto pasą. Aš įsigijau 48 val bilietą, su kuriuo plaukiau į Burano, Murano, Lido salas, vaizdingiausiu maršrutu Nr. 1 bei įvairiais kitais maršrutais, kai pavargdavau vaikščioti, o reikėdavo kažkur tolėliau nueiti. Bilietą įsigijau automate prie vaporetto stotelės. BŪTINAI bilietą pažymėkite kiekvieną kartą įlipant į laivą, kitaip bauda 60-100 EUR! Kontrolė pasitaikė ne kartą ir mačiau turistus mokant baudas, nors ir turėjo bilietą, tačiau jo nepažymėjo įlipant. Skamba absurdiškai, bet tokia tvarka.

• TRAGHETTO - gondola už 2 EUR, dažnai naudojama vietinių ir perkelianti per Didijį kanalą. Atsiskaityti galima tik grynais ir plaukimo trukmė 2 minutės. Štai Jums pigus būdas patirti plaukimą gondola neišleidžiant daugiau nei 100 EUR. Stotelių yra ne viena, jų sąrašas ir darbo laikas ČIA.

• VANDENS TAXI - gali kainuoti 60-90 EUR už plaukimą pvz nuo stoties iki San Marco. Berods yra ir bendri taksi - tuomet gali kainuoti pigiau, bet tuo nesidomėjau.

• TURISTINĖ GONDOLA - kainos nuo 80 EUR, plaukimas nuo 30 min, ir tą sumą galima pasidalinti keturiems kartu viena gondola plaukiantiems asmenims.

• GETYOURGUIDE - 30 minučių plaukimas už 39 EUR penkiavietėje gondoloje su kitais žmonėmis. Ypač palanku keliaujant vienam. Bilietai ČIA.

VENECIJOS RAJONAI:

Miestą pažinau judėdama iš rajono į rajoną ir stebėdama jų skirtumus, stabtelėdama bacaro baruose, ragaudama vietinius užkandžius cicchetti ir gurkšnodama Gingerino ar Crodino – itališkas nealkoholines Spritz alternatyvas. Per dieną nueidavau apie 20 kilometrų, daugiausia beklaidžiodama Venecijos gatvelėse, kurios sudaro tikrą labirintą. Navigacija čia beveik būtina - kitu atveju sudėtinga būtų nueiti į konkrečią vietą. Miestas toks vaizdingas, kad net nesinorėjo eiti į jokias bažnyčias ar muziejus.

• Piazzale Roma - vieta, kur baigiasi automobilių eismas ir prasideda "tikroji" Venecija - pėsčiomis arba vaporetto.

• Dorsoduro - mano mėgstamiausias rajonas - bohemiškas, gyvas ir mažiau turistinis . Promenada, laivų gamyklos ir puikios saulėlydžio vietos. Čia stovi įspūdinga Santa Maria della Salute bažnyčia. Academia tiltas su vienu gražiausių vaizdų į Didijį kanalą. Gražu tiek dieną, tiek sutemus. Barų rekomendacijos šiame rajone - Al Squero (Google įvertinimas 4.7) - cicchetti baras su vaizdu į gondolų dirbtuves, bei ledainė Gelateria Nico (Google 4.0) - su klasikiniais šokoladiniais gianduiotto ledais.

• San Marco - Venecijos širdis ir turistiškiausias rajonas. Čia labai daug žmonių ir daug parduotuvių. Traukos centras - pagrindinė miesto aikštė su San Marco bazilika, Dožų rūmai, Campanile bokštas, į kurį galima pasikelti bei Ponte dei Sospiri - Atodūsių tiltas per kurį kaliniai buvo vedami iš Dožų rūmų teismo į kalėjimą.

• Castello - ramesnė Venecijos pusė. Čia radau turistų pamėgtą knygyną - Libreria Acqua Alta, kuriame knygos sudėtos gondolose, voniose ir net valtyse, saugant jas nuo potvynių.

• San Polo - mažas bet gyvybingas rajonas Didžiojo kanalo apsupty. Daug turistų ir žymusis Rialto tiltas. Ne kartą buvau atėjusi čia stebėti žmonių ir Didžiojo kanalo gyvenimą. Užsukite į Rialto turgų. Šiame rajone stovi bažnyčia - Santa Maria Gloriosa de Frari. Baro rekomendacija - Adagio (Google 4.9).

• Cannaregio - autentiškas rajonas, balansas tarp vietinių gyvenimo ir turizmo. Čia randasi istorinis žydų getas ir muziejus. Promenados pasivaikščiojimui: Fondamenta della Misericordia ir Fondamenta dei Ormesini, kur randasi daug mažų barų vakarui. Šiame rajone galite rasti vienintelį likusį tiltą be turėklų - Ponte Chiodo. Baro rekomendacija - A la Vecia Papussa (Google 4.4).

• Lido sala - visiška priešingybė istoriniam centrui - saloje pilnai vyksta automobilių, dviračių, motociklų eismas. Sausio mėnesį čia buvau, regis, vienintelė turistė, bet norėjau nueiti į paplūdimį ir pasigrožėti Adrijos jūros bangomis. Daugausia įrengta mokamų paplūdimių, kurie ne sezono metu neveikė, ir vienas nemokamas, kurį galėjau laisvai aplankyti. Lido garsi ir dėl čia kasmet rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje vykstančio Venecijos kino festivalio.

Panoramos, tinkamos pasigrožėti Venecija iš aukščiau:

• Campanille San Marco (sausio mėn nedirbo. kaina 15 EUR, bilietai ČIA).

• San Giorgio Maggiore (apie 8 EUR, grynais).

• Torre della Orologio Terasa Biblioteca Nazionale Marciana - Clock Tower (neaukštai, bilietai 15 EUR).

• Scala Contarini del Bovolo - 112 laiptelių (neaukštai ir pasirodė nelabai verta 9 EUR).

MURANO IR BURANO SALOS - KAIP NUVYKTI, KĄ PAMATYTI?

Iš Venecijos centro į salas galima nuvykti savarankiškai arba pasirinkti organizuotą turą su kitais turistais. Jei keliausite savarankiška, iš Fondamente Nove stotelės, į Murano ir Burano plaukia vaporetto (vandens autobusai) – 4.1, 4.2 arba 12 linijos. Kelionės trukmė: Į Murano - apie 10 min, į Burano - apie 60 min. Vienkartinis bilietas kainuoja 9.50 EUR, o su ACTV transporto pasu - nemokamai.

Jei nenorite planuoti patys, galite rinktis dienos turą aplankant Murano + Burano + Torcello salas. Bilietą pasirinktam laikui galite įsigyti per Get Your Guide platformą - tuomet viskas bus suplanuota už jus: atvyksite į nurodytą susitikimo vietą, plauksite laivu, Murano saloje stebėsite stiklo pūtimo demonstraciją, vėliau lankysite spalvingąją Burano ir ramiąją Torcello salas. Turo kaina apie 35 EUR. Įsigyti galite ČIA.

BURANO SALA. Tikras saldainis - spalvinga, jauki ir labai fotogeniška sala. Geriausia čia atvykti kuo anksčiau ryte, kol dar nėra turistų minių. Spalvoti Burano namai atsirado ne šiaip sau - žvejai taip atpažindavo savo namus grįždami per rūką iš lagūnos. Įdomu tai, kad namų spalvos yra griežtai reglamentuotos: be leidimo jų perdažyti negalima. Kiekvienas pastatas priklauso konkrečiai spalvos paletei. Jei savininkas nori perdažyti fasadą, turi teikti prašymą savivaldybei ir gauti konkrečią leidžiamą spalvą, dažniausiai tą pačią arba labai artimą buvusiai, kad išliktų kontrastai tarp gretimų namų. Tas pats galioja ir langinėms - jų kontrastingos spalvos derinamos su savivaldybe.

Šiame mieste gimė Burano nėriniai - merletto. XVI amžiuje jie buvo prabangos prekė ir puošė Europos karališkuosius rūmus. Šiandien autentiški rankų darbo nėriniai vis dar labai vertingi - mažesni darbai kainuoja kelis šimtus eurų, o sudėtingesni gali siekti ir tūkstančius. Vienas kūrinys gali būti gaminamas mėnesius ar net metus. Apie jų istoriją daugiau sužinoti galima muziejuje - Museo del Marletto.

Miestelis nedidelis ir klaidžioti jo gatvelėmis galima be žemėlapio. Keli objektai, kad būtų lengviau orientuotis:

• Ponte di Terranova - pagrindinis Burano tiltas, kurį pirmiausia galite aplankyti tik išlipus.

• Via Baldassarre Galuppi - pagrindinė gatvė, pavadinta Burane gimusio kompozitoriaus vardu. Čia rasite nėrinių parduotuves.

• San Martino bažnyčia ir pasvirusi varpinė - jos pasvirimo kampas didesnis nei Pizos bokšto, tačiau šiuo metu varpinė uždengta ir restauruojama.

• Bussola (arba buranelli) - tradiciniai Burano sausainiai kepami nuo 16 amžiaus - sviestiniai, žiedo arba S raidės formos.

MURANO SALA - stiklo meistrystės lopšys nuo XIII a., kai Venecijos valdžia stiklo dirbtuves iš miesto centro perkėlė į Murano salą siekiant apsaugoti gamybos paslaptis. Saloje veikia apie 150 stiklo dirbinių parduotuvių daugiausia susitelkusių Fondamenta dei Vetrai gatvėje. Jose galima rasti visko - nuo smulkių suvenyrų iki aukštos klasės meno kūrinių. Jei norite tikro Murano stiklo, ieškokite „Vetro Artistico Murano“ ženklo arba sertifikato. Rinkoje gausu dirbinių, kurie tik vadinami „Murano glass“, bet iš tiesų tai pigūs suvenyrai pagaminti ne Murano saloje. Daugelis salos dirbtuvių (vetrerie) rengia gyvas stiklo pūtimo demonstracijas, kur galima iš arti stebėti meistrų darbą.

DIENOS IŠVYKA IŠ VENECIJOS: PADUVA IR VERONA

Jei Venecijoje turite daugiau nei 2–3 dienas, labai verta bent vienai dienai išvykti už miesto ribų. Veneto regionas pilnas įspūdingų miestų, kuriuos lengva greitai ir patogiai pasiekti traukiniu.

• Iš Venecijos į Paduvą - 30 minučių kelionė traukinių kainuoja apie 5 EUR. (yra įvairių pasirinkimų, ir brangesnių ir ilgiau trunkančių kelionių, bet tikrai ir tokį variantą už 5 EUR galima įsigyti ir nereikia labai iš anksto ieškoti).

• Iš Venecijos į Veroną - kelionės trukmė 1 val. 10 min. ir kaina apie 10 EUR.

PADUVA: KĄ PAMATYTI?

Paduva - vienas seniausių Italijos universitetinių miestų, kuriame dera istorija, studentų gyvenimas ir labai autentiška, itališka atmosfera, neperkrauta turistais.

• Scrovegni koplyčia - Vienas svarbiausių Europos meno objektų. Giotto XIV a. freskos laikomos ankstyvojo Renesanso pradžia ir vienu didžiausių meno proveržių istorijoje.

• Prato della Valle - didelė aikštė ir ovalo formos parkas su kanalu ir daugiau nei 70 skulptūrų. Vietiniai čia ateina pasivaikščioti, sportuoti ar tiesiog sėdėti ant žolės. Dažnai vyksta sendaikčių turgeliai.

• Basilica di Sant’Antonio - Įspūdinga bazilika, kurioje saugomos šv. Antano relikvijos. Bazilika pati nėra UNESCO objektas, tačiau ji priklauso „Paduvos XIV amžiaus freskų ciklų“ UNESCO pasaulio paveldo serijai, Verta apsilankyti, o įėjimas nemokamas.

• Università di Padova - Vienas seniausių universitetų Europoje (įkurtas 1222 m.). Čia dėstė pats Galilėjus.

• Piazza delle Erbe - judri aikštė ir puiki vieta studentų pamėgtoje užkandinėje, "Bar Nazionale" suvalgyti itališką sumuštinį - tramezzini ir išgerti Spritz.

• Piazza della Frutta - kita šalia esanti gyvybinga aikštė, su gėlių, vaisių prekyvietėmis, turgeliais, kavinėmis ir čia stovinčiais Palazzo della Regione rūmais - tai viduramžių turgaus halė, rotušė ir teisingumo rūmai. Palazzo della Ragione yra viena iš vietų, dėl viduje esančios dekoruotos Salone salės, įtrauktų į „Paduvos XIV a. freskų ciklų“ UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

• Piazza dei Signori - aikštė, kurioje pagrindiniai pastatai yra San Clemente bažnyčia ir Palazzo del Capitanio rūmai, kurių bokšte stovi astronominis laikrodis.

• Orto Botanico (Paduvos botanikos sodas) - Seniausias universitetinis iki šiol veikiantis botanikos sodas (įkurtas 1545 m., UNESCO objektas). Įėjimas apie 10 EUR). Gaila, bet mano apsilankymo metu neveikė.

• Porta Portello - Istoriniai XVI a. miesto vartai, kadaise buvęs pagrindinis įėjimas iš upės pusės. Ramesnė, mažiau turistinė vieta pasivaikščiojimui palei Brentos upę.

• Caffe Pedrocchi -Legendinė Paduvos kavinė, veikianti nuo XIX a. ir vadinama „kavine be durų“, nes kadaise dirbo 24/7. Labai turistinė vieta, tačiau neatsisakiau čia užsukti. Populiariausias pasirinkimas - mėtų kava ir labai saldus šokoladinis-karamelinis tortukas su mėtų gaiva.

VERONA: KĄ PAMATYTI?

Verona - vienas gražiausių Šiaurės Italijos miestų, garsėjantis romėnų architektūra, viduramžių atmosfera ir, žinoma, Šekspyro Romeo ir Džuljetos legenda. Visas Veronos senamiestis įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą.

• Arena di Verona - I a. romėnų amfiteatras - vienas geriausiai išlikusių pasaulyje. Svarbu: jis net senesnis nei Romos Koliziejus. Šiandien čia vyksta garsūs operos festivaliai po atviru dangumi.

• Piazza delle Erbe - Pagrindinė miesto aikštė, buvęs romėnų forumas. Dabar tai gyva erdvė su turgaus prekyvietėmis, kavinėmis ir freskomis puoštais fasadais.

• Casa di Giulietta (Džuljetos namas) - Garsusis balkonėlis ir vienas lankomiausių Veronos objektų.

• Piazza dei Signori - Elegantiška aikštė, apsupta istorinių pastatų. Čia stovi Dante paminklas - poetas kurį laiką gyveno Veronoje.

• Castelvecchio ir Ponte Scaligero - Viduramžių pilis ir vienas gražiausių gynybinių tiltų Italijoje. Puiki vieta pasivaikščiojimui palei Adigės upę.

• Ponte Pietra - Seniausias Veronos tiltas, romėnų laikų statinys, jungiantis senamiestį su kalva.

• Castel San Pietro apžvalgos aikštelė - Geriausia panorama virš Veronos ir saulėlydžio vieta. Į viršų galima kilti pėsčiomis arba funikulieriumi.

Žemiau esančios nuotraukos iš PADUVOS.